Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti [−]
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo [−]
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti [−]
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti [−]
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas [−]
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina [−]
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų [−]
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, [−]
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, [−]
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir [−]
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar [−]
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos [−]
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač [−]
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.
Viršelis » Kategorija » Naujienos
Greitkeliai - tik turtuoliams
2010-08-23

Lenkijos dienraštis "Gazeta Wyborcza" rašo apie vis brangstantį važiavimą šalies keliais:

"Už 61 kilometro atstumą nuo Katovicų iki Krokuvos jau dabar reikia sumokėti 16 zlotų (15 litų). Už 450 kilometrų kelio nuo Varšuvos iki vakarinės šalies sienos - 96 zlotus (92 litus), už kelio ruožą nuo Vroclavo iki Tatrų - 53 zlotus (50 litų). Važiuojant dar neužbaigtu greitkeliu, kuris sujungs Gdanską su Lodze (265 kilometrai) reikia atiduoti 60 zlotų (56 litus) ir t.t.

Turime 850 kilometrų greitkelių, o po dvejų metų jų bus dvigubai daugiau. "Kas iš tų naujų greitkelių, jei jie bus tušti", - sako premjero Ūkio patarėjų grupei priklausantis Adrianas Furgalskis.

Jau dabar privačių automobilių vairuotojai privalo mokėti už kelių ruožus, kuriuos už Europos Sąjungos paramos pinigus nutiesė privačios bendrovės. Kitos greitkelių dalys kol kas nemokamos. Tačiau netrukus ir jomis nebus galima važiuoti nesusimokėjus. Infrastruktūros ministerija pranešė, kad už važiavimą jomis reikės mokėti iš karto, kai tik jos bus atidarytos. Greičiausiai - 20 grašių už vieną kilometrą."

‹ Nauji Vilniaus miesto valdžios norai Metro sąjūdis palaiko susisiekimo ministro liberalias idėjas ›
Užrašė lietuvis (nepatvirtinta) on 2010-08-26.

nemanau, kad lietuvis vazinetu tuo mokamu keliu. nebent tikrai tas kelias gerokai sutaupytu laiko. Bet jei tik 15 ar 20 minuciu sutaupys tai tikrai nesamone vaziuoti mokamu keliu. Kaina irgi butu ne 1 litas, o koki 10 litu.

Užrašė Alternatyva (nepatvirtinta) on 2010-08-26.

Mokami keliai yra turbut visuose europos salyse ir tai niekada nebuna vienintelis budas pasiekti viena ar kita taska. visuomet salia mokamo gero kelio buna koks tai ne toks geras ir tiesus bei zinoma nemokamas. visi kurie nenori moketi ir greitai bei patogiai vaziuoti bet kada gali pasirinkti ilgesni ir prastesni nemokama kelia. esme, kad mokestis yra ne uz kelia o uz sutaupyta laika. kodel gi ne?

Užrašė Atstok (nepatvirtinta) on 2010-09-02.

Mhm, Lietuvos teritorija iš rytų į vakarus driekiasi 373 km, iš šiaurės į pietus - 276 km. Tai čia per visą Lietuvą. Tuo tarpu kokioj Vokietijoj tokie atstumai yra nuo vieno iki kito miesto. Normalu, kad jie moka už sutaupytą laiką. O už ką mes mokėtume? Už 5 sutaupytas minutes važiuojant nuo Vilniaus iki Kauno? Per maža šalis, kad mokamą greitkelį statyti tik dėl laiko taupymo.

Aš asmeniškai mokėčiau tik tuo atveju, jei mokamame greitkelyje būtų leidžiamas gerokai didesnis greitis. Vienintelis pliusas kurį galima įžvelgti