Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Grandioziniai metro planai Paryžiuje

Prancūzijos vyriausybė ir Paryžiaus regiono valdininkai susitarė dėl daugiau nei 32,4 mlrd. eurų (beveik 112 mlrd. litų) investicijų į Paryžiaus susisiekimo gerinimą. Pinigai bus skirti automatizuoto metro aplink Paryžių tiesimui ir esamo tinklo modernizavimui iki 2025 m. Didžioji projektui reikalingų lėšų dalis bus skirta iš šalies bei miesto biudžetų (apie 20 mlrd. eurų (69 mlrd. litų)). 9,5 mlrd. eurų (33 mlrd. litų) planuojama surinkti didinant nekilnojamojo turto mokestį aplink stotis įsikūrusioms įmonėms.

Numatyti darbai apjungs pastaruosius kelis mėnesius viešumoje aptarinėjamus projektų Arc Express bei Grand Paris siūlymus.

Vidinis trasos žiedas drieksis nuo La Défense vakaruose, tuomet iki Saint-Denis Pleyel šiauriau bei suks piečiau link Bobigny stoties, nuo kurios per Val de Fontenay tęsis link St Maur. Nuo piečiausiame taške esančios Villejuif stoties žiedas suksis į vakarus pro Châtillon-Montrouge bei Saint-Cloud Transilien stotis, kol galiausiai grįš į pirminį tašką – La Défense. Trasa pavaizduota grafiškai:

Vidinis žiedas uždaromas rožiniu punktyru rytuose. Išorinis žiedas rytuose junks Le Bourget ir Champigny-le-Plant eidamas per Clichy-Montfermeil ir Noisy-Champs stotis. Šiaurės rytuose esančiame Šarlio de Golio oro uostui aptarnauti bus nutiesta atskira šaka nuo žiedinės linijos. Taip pat numatyta pratęsti jau esamą 14-tą liniją link Saint-Denis Pleyel šiaurėje ir Orlio oro uosto pietuose. Reikėtų paminėti, kad šalies ir vietos valdžia dar nesusitarė dėl jungties Saclay apylinkėms aptarnauti.

11,9 mlrd. eurų (41 mlrd. litų) vertės suma paskirta esamos infrastruktūros atnaujinimui bei išplėtimui. Tokiems darbams priskirtini RER (regioninių traukinių) E linijos plėtra vakarų kryptimi per La Défense į Mantes-La-Jolie (2,5 mlrd. eurų (8,63 mlrd. litų)), RER C ir D linijų patobulinimai (1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų)) bei 14-tos linijos prailginimas iki Mairie de Saint-Ouen siekiant sumažinti 13-os linijos apkrovą (1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų)). Didelę projekto dalį planuojama įgyvendinti jau iki 2020 m. Prie tokių planų minėtini Tangentielle Nord bei Massy – Evry traukinio-tramvajaus kelių tiesimas bei T3 tramvajaus linijos plėtra iki Porte d’Asnières.

Kartą Vilniuje viešėjusios Nathalie Kosciusko-Morizet, ekologijos, ilgalaikio vystymo strategijos bei transporto ir gyvenamųjų namų statybos ministrės, pranešime teigiama, kad iki 2013 m. Prancūzijos valdžia išskirs (1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų)) svarbiausių miesto bėginio transporto tobulinimo projektų įgyvendinimui paspartinti. Dėl konkrečių projektų bus sutarta su Paryžiaus regiono taryba.