Kada Pilaitė taps sostinės žvaigžde?

„Pilaitė tampa Vilniaus žvaigžde“, – lygiai prieš trejetą metų straipsnyje „Anksčiau nuvertintas sostinės rajonas tampa Vilniaus žvaigžde“ parašė A. Milašius, savo kaip visada profesionaliame ir patraukliame straipsnyje, paminėdamas ne tik didžiausias šio rajono problemas, bet ir įvardijęs jo privalumus. Esu tikras, kad Pilaitės žvaigždė šiandien žibėtų dar ryškiau, jei jai būtų grąžinta sena skola – greitas, saugus ir patogus susisiekimas su miesto centru.

Šiandien mažai kas ir bepamena, tačiau prieš kelias dešimtis metų planuojant šį naują sostinės rajoną jo planuose buvo nubrėžta ir pirmoji, 8 km ilgio, lengvojo metro trasa, jungianti Pilaitę su Centru. To meto dokumentuose rašoma: „Planuojant Pilaitės (Sudervės) gyvenamuosius rajonus orientuotasi į greituminį bėginį transportą, kuris žymiai pagerins autobusų ir troleibusų parkų darbą“. Jei 1990 metais trasos įrengimo darbai nebūtų buvę sustabdyti, šiandien Pilaitės gyventojai, esu tikras, gerokai mažiau kalbėtų apie savo didžiąsias bėdas – spūstis ir parkavimosi sunkumus.

Per trejetą paskutinių metų Pilaitė gerokai ūgtelėjo. Už vakarinio aplinkkelio nuo Gudelių iki Avižienių nusidriekė antrasis Vilnius – Panevėžio dydžio miestas, priklausantis pusiau Vilniui, pusiau Vilniaus rajonui. Šis kentauras kasmet pasipildo keletu tūkstančių butų, namų ir kotedžų, galimybe jame apsigyventi kasmet pasinaudoja beveik 6000 žmonių.

Statant tokiais tempais per 10 metų vakarinė miesto dalis gali išaugti dvigubai, o tiesioginis patekimas į miesto centrą Narbuto gatve – vienintelis.

Todėl sprendimą kurti už vakarinio aplinkkelio atskirą miestą ar iš esmės pagerinti susisiekimą kuriant greitą, komfortišką ir prestižinę susisiekimo sistemą, būtina priimti jau šiandien.

Miesto vyriausiais architektas Mindaugas Pakalnis, tvirtindamas, kad „tokio kultūrinio gyvenimo, koks vyksta miesto centre, šiame rajone nebus“, yra teisus. Jis nenorėtų, kad Pilaitė taptų savarankišku miestu, todėl peršasi išvada: norint išlaikyti vakarinę dalį patrauklią, lieka vienintelė alternatyva – gerinti susisiekimą.

Suvokdami politinio sprendimo būtinumą siekiant šio tikslo, 32 Seimo nariai pateikė nutarimo projektą – pradėti Vilniaus metropoliteno trasų planavimo, projektavimo ir įrengimo darbus. Kitaip tariant, tęsti ir užbaigti tai, kas buvo pradėta prieš kelias dešimtis metų . Tokio projekto noriai imtųsi privatus sektorius, o valdžia galėtų prisidėti ES paramos lėšomis, skiriamomis būtent tokiems projektams.

Žinoma, kad Atėnų, Madrido ir Varšuvos metropolitenų statybai ES skyrė didesnę dalį šiems objektams pastatyti reikalingų lėšų.

Šiuo metu ES numato daugiau paramos skirti stambiems projektams, kurie generuoja aiškią pridėtinę vertę. Specialistų skaičiavimais, Vilniaus metropoliteno atkarpa Pilaitė – Centras yra viena iš tokių.

Sprendimas pritarti Nutarimo projektui, kuris siūlo Vyriausybei pradėti organizacinį darbą įgyvendinant Vilniaus metro sistemą naujos kadencijos Seimo neturėtų būti ilgam atidėtas, o svarstomas vienas pirmųjų.

Pasaulinė patirtis rodo, kad politinis sprendimas yra ilgiausiai trunkantis ir brangiausiai kainuojantis metropoliteno statybos etapas. Dėl Vilniaus metro diskutuojama daugiau nei 50 metų, o metro trasą Pilaitė – Centras galima pastatyti per 5. Taigi paskaičiuokite: tikrąja Vilniaus žvaigžde Pilaitė taps tik praėjus penkeriems metams po to, kai Seimas ir Vyriausybė priims sprendimą leisti statyti metro trasą, jungiančią Pilaitę su miesto centru.



Autorius: Danielius Jauniškis

Sekite mus "Facebook"