Urbanistiniams centrams būtinas greitas susisiekimas

Prieš porą savaičių Seime buvo pristatyta Lietuvos miestų ir regionų plėtros kryptys ir prioritetai – naujojo Lietuvos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Plano sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija – iki 2050-ųjų. Vystant erdvines sistemas bus įgyvendinami miestų partnerystės principai, kuriuos siūloma taikyti tiek Vilniaus ir Kauno, tiek ir kittiems miestams.

Tikslinga, kad toks principas būtų taikomas ir pajūrio miestams – Klaipėdai, Palangai ir Neringai. Tokia šių miestų partnerystė leistų geriau išnaudoti jų rekreacinius, kultūrinius, turizmo ir ekonominius resursus. Panašus kaimyninės Lenkijos miestų Gdansko, Sopoto ir Gdynės darinys, Trimiestis, davė tokį efektą, kad pagal ekonominius rodiklius atsidūrė antroje vietoje po Varšuvos.

Vilniui keliamas uždavinys – konkuruoti su Ryga, Varšuva, Minsku. Tad dar aktualesnė tampa Vilniaus – Kauno dvimiesčio idėja. Tam, kad ji būtų gyva, pirmiausia būtinas greitas ir kokybiškas susisiekimas.

Šis klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai: paruoštas teisinis pagrindas dvimiesčiui, ieškoma priemonių ir būdų užtikrinti greitą ir kokybišką susisiekimą tarp miestų bei efektyvų viešąjį transportą pačiuose miestuose. Efektyviausia susisiekimo priemonė tarp miestų – greitasis geležinkelis, skirtas keleiviams vežti ne mažesniu kaip 250 km per val. greičiu. Vilniaus mieste reikėtų planuoti naują geležinkelio stotį vakarinėje miesto dalyje, kuri miesto geležinkeliu – metro būtų sujungta su Vilniaus centru, o Kaune panaudoti europinės vėžės geležinkelio stotį Karmėlavos oro uoste. Tai leistų greitai, saugiai ir patogiai ekologišku transportu iš Vilniaus pasiekti Kauną per 15-20 minučių. Šio projekto juridinį pagrindą sudarytų LR Seime priimtas Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas bei rengiamas Vilniaus – Kauno dvimiesčio sukūrimo įstatymas. Pastarojo įstatymo rengimui pritarė Parlamentinė dvimiesčio idėjos paramos grupė, kurią sudaro 80 Seimo narių. Siūlomus sprendinius svarbu įtraukti į dabar rengiamą Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą (VBP), kadangi užstačius teritorijas tie patys darbai ateityje ženkliai pabrangs. Pagal Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, Vilniaus mieste šią priemonę turėtų planuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Kad tai yra aktualu, atkreipė dėmesį Aplinkos viceministras Marius Narmontas, tarp didžiausių problemų įvardinęs aplinkos taršą ir transporto spūstis. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai nustatė, jog nuostoliai, patiriami dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse zonose Lietuvos miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje 2007 m. sudarė 2,735 mlrd. eurų. Iš jų neigiamas poveikis aplinkai siekia 361,9 mln. Eur. Vilniaus mieste suminiai transporto neigiamo poveikio kaštai sudarė 1,75 mlrd. eurų. Sostinės 2019 metų biudžetas yra 679,5 milijono eurų, tad galima tvirtinti, kad transporto neigiamo poveikio kaštai dėl automobilių spūsčių ir kitų neigiamų faktorių viršija Vilniaus miesto biudžetą 2,6 karto.

Dabar Vilniaus miesto visuomenei pateiktame sostinės Bendrajame plane 30-čiai metų planuojama tiktai atnaujinti autobusų parką bei diegti autobusų greituosius maršrutus. Šie siūlymai iš esmės patiriamų nuostolių nesumažins.

Lieka tikėtis, kad Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcijos pristatyme paminėti prioritetai – dėl miesto vystymo, susisiekimo, kelių tiesimo – ras patvirtinimą ir plano sprendiniuose. Jame turėtų atsirasti greitojo keleivinio geležinkelio linija Pilaitė – Karmėlava, greitas ir patogus susisiekimas tarp pajūrio miestų, į sostinės bendrąjį planą grąžintos bėginio transporto – metro trasos,šiuolaikinio – greito, saugaus, patogaus ir netaršaus transporto sistemos diegiamos kituose didžiuosiuose mūsų miestuose – daug didelių projektų. Nes ir mažas vaikas žino: ne mažais patrepsenimais, o dideliais darbais kuriama didinga ateitis. Čia viaduko ar dviračių tako gali ir neužtekti.

Sekite mus "Facebook"