Metro įstatymo projektą vertins nauja Vyriausybė

Ketvirtadienį Seimas nusprendė atidėti metro įstatymo klausimo svarstymą ir sulaukti naujos Vyriausybės išvadų. Ekonomikos komiteto nario Bronislavo Matelio siūlymui išbraukti iš darbotvarkės balsavimą dėl Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto priėmimo pritarė 71 iš 102 balsavusių seimūnų.

Pasak asociacijos „Metro sąjūdis“ vadovo Juozo Zykaus, toks žingsnis nebuvo netikėtas, nes didžioji dalis naujojo Seimo narių dar nėra susipažinę su šiuo įstatymo projektu ir pačia metro idėja, todėl asociacija stengsis suteikti kuo išsamesnę informaciją. „Svarbu aiškiai pasakyti, kad metro būtų statomas už privačias lėšas. Tai nebūtų našta šalies biudžetui. Priešingai – būtų surenkama daugiau mokesčių, kurtųsi naujos darbo vietos, skatinama pramonė“ – teigė J. Zykus.

Įstatymo projekto rengėjų teigimu, be šio įstatymo metro statybos yra neįmanomos. Norint, kad privatus investuotojas arba savivaldybė dalyvautų metro kūrime, dabartinį reguliavimą būtina tikslinti. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą geležinkelių infrastruktūra išimtinai gali priklausyti tik valstybei arba AB „Lietuvos geležinkeliai“, o metropoliteno sąvoka išvis nėra apibrėžta. Be to, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės. Metropoliteno infrastruktūra patenka į šią sąvoką, todėl teisė naudotis valstybės turtu turi būti aiškiai ir skaidriai reglamentuota.

Dar 2014-ųjų metų vasarą Seimas buvo priėmęs Metropoliteno koncesijos įstatymą, tačiau tąkart Prezidentūra įstatymą vetavo įžvelgusi trūkumų. Naujasis įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Prezidentūros dekrete išdėstytas pastabas ir rekomendacijas.

Įstatymo projektą tobulino Seimo valdybos paskirta darbo grupė, kurią sudarė Seimo, Vyriausybės ir visuomenės atstovai. Dabar pateiktas įstatymo projektas yra suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis bei pastabas pateikusiais Seimo nariais.

Lietuvoje vis dar gajus iš sovietinio normatyvo kilęs mitas, kad metro gali būti statomas tik miestuose, turinčiuose daugiau nei 1 mln. gyventojų. Europoje yra 15 Vilniaus dydžio ir mažesnių miestų, kuriuose veikia metro sistemos.

Sostinėje nutiesti pirmąją 8 km ilgio metro atkarpą iš Pilaitės į miesto centrą truktų 4 metus. Toks projektas pritrauktų maždaug 500 mln. eurų siekiančias investicijas. Vilniui reikalingas apie 40 km ilgio metro linijų tinklas, todėl investicijos būtų tęstinės, maždaug po 120 mln. eurų per metus.

Sekite mus "Facebook"