J. Zykus: Gaila laiko, sveikatos ir pinigų? Išeitis – metro
Juozas Zykus
Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“
valdybos pirmininkas

Susisiekimo problemos Vilniuje – sena ir atrodo jau amžina tema. Apie jas kalbama nuolat, kalbama daug. Tačiau realiai situacija negerėja. Gal kiek padėtį keliuose palengvino sausio pradžioje spustelėjęs šaltukas, kai ne visiems pavyko užvesti automobilius. Bet šaltukas problemos neišspręs. Kaip gelbėti sostinę nuo spūsčių su visuomeninio judėjimo „Metro sąjūdis“ pirmininku Juozu Zykumi kalbasi Ditė Česėkaitė.

– Kaip situaciją matote Jūs ir ką reikėtų daryt, kad padėtis pagerėtų?

– Problema didelė, įvairiapusė ir pastoviai didėjanti, turinti įvairių niuansų. Vakarų Europą ši problema kankino praeito šimtmečio septintame dešimtmetyje, kai automobilizacijos lygis pakilo, gatvės liko senovinės. Jie pradėjo galvot, ką reikia daryt. Pas mus dabar situacija tokia pati – miestas auga, pasipildo maždaug 4000 gyventojų kasmet – darbo vietos centre, kamščiai tik didėja. Yra paskaičiavimų, kad tai milžiniškas nuostolis mūsų ekonomikai. Kamšiuose prarandame apie milijardą eurų . Dar maždaug tiek prarandam, kai važinėjam po vieną didelėse mašinose. Kelionė viešuoju transportu kainuoja per pus mažiau. Kad šią problemą spręsti, reikia kalbėt, diskutuot. Išeitis – metropoliteno statyba. Bet mūsų sąmonę dar kausto mitai, tam tikri stereotipai.

– Mitų yra įvairių : Vilnius per mažas metropoliteno projektui, toks projektas labai brangus, neatsiras investuotojų ir panašiai. Ar galite šiuos mitus paneigti?

– Yra ir dar vienas mitas, kad metropoliteną galima statyt tik už biudžeto pinigus. Kadangi pas mus biudžetas yra tuščias, tai ir šis klausimas iš karto atkrenta. O iš tikrųjų tai yra ekonomiškai efektyvus projektas. Jį noriai statytų privatus verslas, ne tiks statytų, bet ir finansuotų.

O pajamų iš to gauti yra įvairių būdų. Pirma – paduodi bilietus, taip pat patalpas gali naudot prekybai, reklamai, net gali parduot metropoliteno stoties pavadinimą. Bilietas gyventojams būtų bendras, ar įlipsi į metro, ar į autobusą, ar į troleibusą. Šitą dalyką reguliuos rinka. Metropoliteno stotyse bus saugumo kameros, galėsi nusipirkt laikraščių ar vaisių. O gal kažkuriose stotyse muziejus bus padarytas. Tą mačiau Atėnuose, kur kelios stotys atlieka ir muziejaus funkciją. Mūsų archeologai susirūpinę – turi radinių, bet neturi, kur jų dėti. Senamiesčio stotyje galima būtų įrengti archeologinių radinių muziejų.

Metropolitenas yra neišvengiamas. Tik Vilniaus dydžio miestų yra 40, kur statosi metropoliteną ir kurių BVP yra mažesnis. Bet viskas remiasi į žmonių sąmonę, kaip mes gyvenom prieš tai, ką mes matėm. Kai aš į metro stotį pirmą kartą nusileidau, pamačiau kokie traukiniai važiuoja , kokie greičiai, kokie tempai, kokia didybė, antras toks įspūdis – kai pakilau lėktuvu virš debesų . Ir tai kausto žmones. Čia toks didelis dalykas , o kai kam – tiesiog „kosmosas“. Kai kam utopija. O Europos miestuose kitaip, pavyzdžiui, krepšinio čempionatas vyko Lilyje, kuris yra Klaipėdos dydžio, ir jame yra metro.

Mūsų statybininkai metro stato Helsinkyje , jie grįš į namus, pas šeimas ir statys Vilniuje, tik per tą laiką riekia įtikint politikus, kad jie priimtų politinį sprendimą. Kalbant apie metropoliteno statybą, ilgiausiai trunkantis ir brangiausiai kainuojantis etapas – politinio apsisprendimo etapas. Vilniuje jis tęsiasi nuo 1974-ųjų metų.


– Diskusijos trunka jau keturiasdešimt dvejus metus, iš tiesų labai daug. Kas konkrečiai jau nuveikta šiandien?

– Lietuviai nėra patys kvailiausi ar neryžtingiausi – varšuviečiai tarėsi septyniasdešimt metų, pradėjo tartis dar prieš pirmą pasaulinį karą. Pas mus dar iki nepriklausomybės buvo suprojektuotos linijos, su tuo projektu buvo nuvažiuota į Maskvą. Maskva pasakė, kad jūs per maži pagal galiojančias normas, jums tik tramvajus priklauso. Po nepriklausomybės atkūrimo atsirado keletas žmonių, tarp jų ir jūsų pašnekovas, kurie nusprendė, kad reikia šią idėją atgaivint. Įsikūrėm Metro sąjūdį, pradėjom projektuot , yra padaryti geologiniam tyrimai, važinėjom po Europą, pradėjom įtikinėt Lietuvos visuomenę.

– Ar keičiasi visuomenės požiūris į metropoliteno statybas Vilniuje?

– Keičiasi. Reikia sutelkt kritinę masę žmonių kurie suprastų, koks kvailas užsiėmimas sėdėt kamščiuose, kvėpuot išmetamosiomis dujomis ir degint savo pinigus. Ir kada ta kritinė masė susidarys, politikai pajaus spaudimą, priims sprendimą – statykit.

– Ar galėtume paprognozuot, kada pirmoji linija sostinėje pradėtų veikt?

– Kai tik politikai apsispręs. Pastatyt pirmą liniją įmanoma per ketverius metus. Jau trylika metų šiuo dalyku užsiimu, ir dar reikės pora metų užsiimt. Toks būtų grafikas. Šių metų pirmą pusmetį bus priimtas įstatymas Seime. Tad po kokių metų Vilniaus miesto taryba ryšis priimt sprendimą, kad bendrajame plane būtų nubrėžta pirmoji linija, pirmi aštuoni kilometrai. Tada dar pusę metų ar metus aiškinsis, kas visą šitą dalyką organizuos – ar savivaldybė ar Susisiekimo ministerija ar reikia kurt naują instituciją. Tada bus paskelbta pasauliui – mes apsisprendėm, ateikit ir statykit. Bus paskelbtas konkursas, atvažiuos kokie penki investitoriai su pasiūlymais – dar pusė metų ar metai. O kai jau sudarys sutartį – aukštų pareigūnų rankomis bus iškilmingai įkaltas kuoliukas. Tada ketveri metai ir važiuojam.

– Ir kokiu maršrutu pirmiausiai važiuotume?

– Pirmoji linija – Pilaitė – centras. Aštuoni kilometrai per dvylika minučių. Dabar, geriausiu atveju, važiuojame pusvalandį.

Verslas iš karto pajus šitą dalyką. Nes prie metro trasos visas nekilnojamasis turtas pabrangsta pusantro karto. Verslas greitai suvoks, kad vien politinis sprendimas jiems atneša vertę. Jeigu trasa eina pro prekybos centus ir ateina į centrą – atsiranda vertė. Vien politinis sprendimas atneša milijardinę vertę. Ir tada bet kris atvažiavęs užsienietis nori pirkt ar sklypą ar pastatą, ar išsinuomot nekilnojamąjį turtą. Ir jis jau moka pusantro karto daugiau. Galima būtų iš karto tris linijas pradėti.

Sunkiausia padaryt pakeitimus žmonių sąmonėje. Mano svajonė yra po Neries upe pastatyt metropoliteno stotį, man tai paprasta ir aišku, bet tam, kuriam taip atrodo „kosmosas “… Kaip paveik jo sąmonę?

– Spūstys kamuoja ne tik Vilniaus bet ir Kauno, Klaipėdos gyventojus. Ar turit pamąstymų ir apie kitus miestus?

– Vilniuje yra didelis įdirbis, bereikia priimt politinį sprendimą. Apie kitus taip pat jau yra pagalvota . Kai mes priimsim politinį sprendimą, ne tik Kaunas ir Klaipėda (Klaipėdoje yra ir linijos nubraižytos) pradės domėtis , bet bus užgautos ir rygiečių ambicijos. Jeigu mes būsim pažengę, kaimynams latviams tą dalyką padaryt bus lengviau ir pigiau.

Sekite mus "Facebook"