Metro gundo net mero šalininkus

Praėjusią savaitę Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai susivienijo į naują Metropoliteno įdiegimo paramos grupę. 17 politikų, tarp kurių - ir mero Artūro Zuoko šalininkai, mano, kad metro projektas Vilniuje yra kur kas realesnis nei tramvajaus.


Du TAIP nariai

Naujojoje savivaldybės grupėje dalyvauja tarybos nariai iš visų savivaldybės tarybos frakcijų. Tarp pritariančių šiai idėjai yra ir du A.Zuoko koalicijai priklausantys politikai: frakcijos TAIP narys, grupės pirmininko pavaduotojas Juozas Antanaitis bei Petras Nausėda. Nors pats meras vienareikšmiškai pasisako už tramvajaus sistemos įvedimą.

Grupės pirmininkas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vidas Urbonavičius mano, kad A.Zuoko siūloma tramvajaus idėja yra vargiai įgyvendinama, todėl reikėtų siekti, kad būtų išsiaiškintos investavimo galimybės būtent į metropoliteno sistemą.

„Tiesiai šviesiai galiu pasakyti, kad mero nuomonė apskritai mažai kam įdomi, jis su savo nuomone tegul ir gyvena. Meras norėjo suardyti ir viešojo transporto sistemą, tad tai - ne rodiklis", - tradiciškai kritikos miesto vadovui negailėjo V.Urbonavičius. Politikas tikino, kad tarybos priimtas sprendimas dėl planuojamos bėginės perspektyvinės susisiekimo sistemos apibrėžia ne tik tramvajaus, bet ir metropoliteno idėją.






„Remiantis turimais duomenimis, beveik neįmanoma gauti Europos paramos tramvajaus sistemai diegti, o metro projektui - įmanoma. Netgi yra du konkretūs pavyzdžiai: Atėnai ir Varšuva, kurie jau yra tai padarę", - sakė V.Urbonavičius.




Bijoti nereikia

Pasak V.Urbonavičiaus, „metro" yra tik sąlyginis pavadinimas ir šios transporto sistemos nereikėtų įsivaizduoti kaip požeminės transporto priemonės, kurios nebūtų įmanoma įrengti dėl tikėtinos žalos senamiesčiui.

„Bėginis transportas, kad ir kokia moderni sistema būtų diegiama, sukelia didesnes vibracijas nei automobiliai, dėl to labai kenčia pastatai, ypač, senovinių pastatų fasadai. Esminis metropoliteno pranašumas ir yra tas, kad jo maršrutai nesikerta su kitų transporto priemonių. Tramvajus šiuo atžvilgiu kertasi visur, tad kyla avarijos grėsmė, kuri gali visiškai sustabdyti tramvajų: jeigu tramvajus sustoja dėl smulkios techninės avarijos, keleiviai neturi jokios kitos alternatyvos", - tikino konservatorius.

Metropoliteno idėją palaikantis politikas pripažino, kad potencialių investuotojų kol kas nėra, todėl tam būtina surengti viešąjį konkursą, per kurį ir paaiškėtų, kiek jų realiai atsirastų.

„VŠĮ „Vilniaus metro" yra labai užsikrėtę šia idėja ir jie tikina, kad užtektų priimti politinį sprendimą, o tada užsienio bendrovės tikrai ryžtųsi investuoti", - tvirtino V.Urbonavičius ir pridūrė manantis, kad sostinės meras to daryti neleidžia, nes sėkmės atveju esą subyrėtų jo paties idėja diegti tramvajaus sistemą.

„Mes siekiame, kad skirtingos politinės jėgos priimtų strateginį sprendimą, kuris reikštų, jog mums reikia metro projekto. Neišreiškę aiškios politinės valios, nepritrauksime investuotojų. Siekiame, kad konkursas apsieitų be savivaldybės pinigų, tad kodėl taryba turėtų prieštarauti idėjos įgyvendinimui? Miestui būtų suteikiama šiuolaikinė transporto sistema, pats pastatymas miestui nieko nekainuotų", - tikino Metropoliteno įdiegimo paramos grupės pirmininkas.


„Noriu dalyvauti"

Tarybos narys P.Nausėda, nors yra bendrų politinių pažiūrų su A.Zuoku, taip pat įstojo į šią iniciatyvinę grupę, Politikas sakė, kad jam įdomi metropoliteno sistemos perspektyva, tačiau tikino, kad tai neturėtų sukelti jokio konflikto tarp jo ir miesto mero.

„Aš neturiu galutinės nuomonės, tiesiog esu aktyvus, todėl ir noriu dalyvauti. Gavau kvietimą dalyvauti grupėje ir tikiuosi iš arčiau pamatyti idėjos pranašumus bei trūkumus - tai jokiu būdu nėra partijos nuomonė. Kuo daugiau informacijos ir žinių, tuo objektyviau galima vertinti situaciją", - tikino P.Nausėda. „Vienareikšmiškai pasakyti, kad esu metro rėmėjas, tikrai negaliu", - pridūrė A.Zuoko bendražygis.

Pasak V.Urbonavičiaus, apie perspektyvą gauti ES paramą būtų galima kalbėti nuo 2014 m. Tiesioginis finansavimas reikalauja ilgų procedūrų, tad realaus finansavimo gavimo pradžia galėtų būti nebent 2016 m, įskaitant projektavimą ir kitus reikalingus darbus projektui įgyvendinti, sistemos diegimo pradžia anksčiausiai galėtų prasidėti tik 2017-2018 m.

Preliminariais skaičiavimais, projektas kainuotų apie 230-250 mln. eurų, o tikslesnė kaina galėtų būti nustatyta įgyvendinant projektą.


Rugilė Ereminaitė

Sekite mus "Facebook"