Susisiekimas Vilniuje – „užvakar diena“

Vakar Vilniaus savivaldybėje buvo svarstytas naujų rūšių viešojo transporto diegimo klausimas. Specialųjį planą parengusi Ūkio subjektų grupė pabrėžė, kad esamą viešojo susisiekimo sistemą reikia tobulinti, tačiau metro šalininkai ataskaitos išvadas kritikavo.

Kritikuoja senamadžius Ūkio subjektų grupei atstovavusi- Marija Burinskienė pabrėžė, kad per metus viešuoju transportu keliauja apie 183 mln. gyventojų, o pagrindinis krūvis atitenka autobusams. Todėl esą būtina sureguliuoti keleivių srautus ir pakeisti žmonių požiūrį į viešąjį transportą.

Ataskaitoje M.Būrinskienė pristatė septynis galimus viešojo transporto variantus ir pateikė greitųjų autobusų, tramvajaus, metro efektyvumo vertinimą. Palankiausiai Ūkio subjektų grupė įvertino greituosius autobusus, o metro diegimą atmetė dėl finansinių aplinkybių, esą ši transporto priemonė iki 2040 m. neatsipirks.

„Vertinant ekonomines prielaidas ir keleivių srautus, naujos rūšies viešojo transporto nereikia. Reikia tik geresnės viešojo susisiekimo kokybės", - sakė ji.

Piliečių asociacijos Metro sąjūdžio valdybos pirmininkas Juozas Zykus sukritikavo parengtą ataskaitą. Jo manymu, sostinei būtinas radikalus sprendimas: „Tai yra tas pat, kas sunkiai sergantį ligonį gydyti ramunėlių arbata. Per 30 metų tiek padaryti yra per mažai, be to, mes ir toliau stumdysimės spūstyse, kuriose kiekvieną dieną išleidžiami keli milijonai litų."

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesoriaus Jono Anuškevičiaus manymu, elektriniai autobusai taršos ir transporto spūsčių neišspręstų: „Tai nėra naujos rūšies transportas, tik patogesnis, galbūt greitesnis. Jis užima "tą patį žemės paviršių, tas pačias gatves, veikia pagal esamą susisiekimo struktūrą." Jis taip pat sakė ataskaitoje pasigedęs konkrečių užsienio pavyzdžių, kurie iliustruotų siūlomos transporto priemonės ekonominę ir socialinę reikšmę miesto plėtrai.

Jurgis Vanagas: Paradoksalu, bet, per 14 minučių atvykus iš Kauno į Vilnių, miesto centrą viešuoju transportu pasiekti prireiktų 30.


Koją kiša mitai

J.Zykaus teigimu, "visuomenėje dar vyrauja mitas, jog Vilnius yra per mažas miestas, kad turėtų metropoliteną. Šis požiūris esą atėjo dar iš Sovietų Sąjungos laikų, kai dėl finansinių sunkumų valdžia metro leisdavo statyti tik milijoną gyventojų turintiems miestams.

„Tačiau vakarietišku požiūriu Vilnius yra net peraugęs, Lozanos miestas Šveicarijoje, turi metro, nors yra Panevėžio dydžio, o Helsinkis, kai jame statė metro, buvo Kauno dydžio. Tokių pavyzdžių yra: daug", - sakė jis.

J.Zykus sakė taip pat susidūręs su visuomenės požiūriu, kad metro galima statyti tik už valstybės biudžeto lėšas. Tačiau, jo teigimu, esama ir alternatyvų: „Metro projektas būtų įgyvendinamas pasitelkiant įvairius fondus, privačius investuotojus. Juk kuo didesnės investicijos, tuo patraukliau turtingiems investuotojams. Užsienio investuotojų atsirastų ne mažiau kaip keturi."

Pasak J.Anuškevičiaus, žmonių nepasitikėjimą metro statyba kelia naujų mokesčių baimė. Tačiau privačių investuotojų atsiradimas nerimą išsklaidytų ir gyventojai noriai naudotųsi metro paslaugomis.

„Jei - žmogus turėtų galimybę greitai ir nebrangiai pasiekti savo darbo vietą, nedeginti degalų ir neieškoti automobiliui vietos aikštelėje, jis tikrai sumokėtų 2-3 litus, kad atsidurtų reikiamoje vietoje", - tikino jis.


Palankus metas

Bendrovės „Tiltra Group" Koncesijų departamento vadovo Vitoldo Sapožnikovo teigimu, parengtoje Ūkio subjektų grupės ataskaitoje finansinis metro aspektas išnagrinėtas nepakankamai. Esą grūpė pateikė ne patį pigiausią užsienio pavyzdį, nes metro projektą galima įgyvendinti 30 -40 proc. pigiau. Be to, V.Sapožnikovas pabrėžė, kad ataskaitoje nenagrinėta jokia privačių investuotojų galimybė. „Aš siūlyčiau neužtrenkti durų 30-iai metų - vis tiek visi didesni miestai anksčiau ar vėliau įdiegia bėginį transportą, nes tai yra geriausia alternatyva socialinių, ekonominiu ir sveikatos požiūriu. Todėl reikėtų išsamiai išanalizuoti finansinę metro projekto pusę", - sakė jis.

Profesorius J.Anuškevičius teigė, kad Metro sąjūdis jau sulaukė konkrečių pasiūlymų iš Europos. Metro projekto galimybėmis jau domėjosi Ispanijos, bendrovės -jos siūlė lėšų projekto studijai. Todėl iš valstybės siekiama ne finansinės paramos, o leidimo vykdyti metro projektą.

„Brangiausiai kainuoja ir ilgiausiai tęsiasi politinis apsisprendimas, nes jau 30 metų valdžia visuomenei neleidžia statyti metro", - sakė J.Zykus ir pridūrė, kad neabejoja, jog metro Vilniuje kada nors bus.

Jis taip pat pabrėžė, kad šis metas yra palankus pradėti metro statybas, nes darbams Europos Komisija skiria atskirą paramą. Todėl nereikėtų praleisti progos ir pasinaudoti siūlomu finansavimu.


Metro - dalis kito projekto

VGTU profesoriaus Jurgio Vanago teigimu, metropoliteno Lietuvai reikia ir dėl 2002 m. Seimo patvirtinto Lietuvos Respublikos teritorijų bendrojo plano. Pagal jį nutarta suformuoti „europinio lygmens centrą". Tai atlikti esą įmanoma sujungus didžiuosius šalies miestus Vilnių ir Kauną padarius patogų ir greitą susisiekimą. Anot jo, kelionė tarp šių miestų turėtų trukti ne ilgiau nei 25-30 minučių, tačiau šiuo metu net modernizuotas geležinkelis nuotolį įveikia per 40-50 minučių.

J.Vanago manymu, tam tinkama transporto priemonė būtų vienabėgis ekspresas. Kelionė juo iš Vilniaus į Kauną truktų apie 14 minučių. Kol kas Strateginiame plane greitojo tarpmiestinio geležinkelio stotis numatyta Pilaitės rajone.

„Paradoksalu, bet, per 14 minučių atvykus iš Kauno į Vilnių, miesto centrą viešuoju transportu pasiekti prireiktų apie 30 minučių. Padėtį iš esmės pakeistų metropolitenas", - sakė J.Vanagas ir pabrėžė, kad metro tą patį atstumą įveiktų per 9-12 minučių.

Jo manymu, dabartinė viešojo transporto sistema yra pasenusi, todėl reikėtų dairytis į užsienio šalių patirtis: „Patikėkite, tai yra užvakar diena. Yra aibė pavyzdžių, kaip mąstymas į priekį duoda gerų rezultatų."


Visuomenė nori metro

J.Zykaus teigimu, dėl metro Vilniaus mieste svarstoma dar nuo 1980 m., todėl atėjo laikas projektą realizuoti. Pirmieji žingsniai žengti 2003 m., kai šiuo klausimu spaudoje pasirodė pirma publikacija.

„Nuo tada ketverius metus vyko specialistų diskusijos. Priėjome išvadą, kad reikia įtraukti visuomenę. Tuomet įkūrėme piliečių asociaciją Metro sąjūdį, taip pat įsteigėme VšĮ „Vilniaus metro" praktiniams darbams nudirbti", -pasakojo jis.

Juozas Zykus: tai yra tas pats, kas sunkiai sergantį ligonį gydyti ramunėlių arbata.

J.Zykus džiaugėsi, kad per šiuos metus projektu susidomėjo ir jį palaiko apie 14 tūkst. žmonių. Pasak jo, žmonių palaikymo buvo galima tikėtis atlikus apklausas - jose paaiškės jo visuomenės susirūpinimas susisiekimo problema: „Iki krizės susisiekimo problemą įvardijo 60 proc. gyventojų - net nusikalstamumo, švietimo ir sveikatos apsaugos problemos gyventojams atrodė ne tokios aktualios. Per krizę taip pat didesnė pusė žmonių - 40 proc. -išskyrė susisiekimo klausimą."

J.Zykus pabrėžė, kad per apklausas didesnė gyventojų dalis pasisakė už metropoliteno idėją kaip galimą susisiekimo problemų sprendimą.

Paklaustas, ar visuomenė yra pakankamai atsakinga priimti sprendimus, J.Zykus patikino, kad ji privalo būti neabejinga: „Visuomenė ne tik gali, bet net ir privalo nuspręsti. Kaip sakoma, nebūtina kiaušinius dėti, kad suprastum jų skonį."

Sekite mus "Facebook"