Kiek kainuoja žmogaus gyvybė?

Sakoma, kad ji neįkainojama. Tai nereiškia, kad ji nieko nekainuoja. Todėl politikas, ekonomistas ar inžinierius, priimdamas sprendimą, privalo į tai atsižvelgti. Kai akcentuojama tik siūlomų sistemų pigumas, o saugumas – ignoruojamas, visuomenė praranda neįkainojamą vertybę – dalį pačių savęs.

Vilniaus miesto savivaldybė su meru priešaky aktyviai stumia tramvajaus bėgius į sostinės gatves. Inžinieriai priešinasi ir bando visuomenėje sukelti diskusiją, kokia transporto sistema vilniečiams, visgi, bus naudingesnė – jau minėtas tramvajus, metro, talpieji autobusai ar kitos, mažiau minimos transporto sistemos. Ankščiau savivaldybė, o dabar jau tramvajaus lobistiniais tikslais įsteigtas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ filialas „Vilniaus tramvajus“ pažeria teiginių, jog tramvajaus statyba yra pigesnė, dėl to jis naudingesnis. Tačiau statybos kaina tėra vienas iš rodiklių, kuriuos reikia įvertinti. O dar yra tokių, kurių pinigais apskaičiuoti praktiškai neįmanoma. Vienas tokių – tai gyventojų saugumas.

Šis klausimas yra aktyviai nutylimas visose su tramvajumi susijusiose studijose. Ir tai sukėlė tam tikrų įtarimų ir nuogąstavimų. Lietuvoje mes neturime nei tramvajų, nei metro, tad būtina atsižvelgti į kitų miestų patirtį ir tik tada galutinai apsispręsti dėl planuojamos transporto sistemos mieste.

Dėl to, kad metro įrengtas po žeme, pavojus žmonėms ir turtui žymiai sumažėja. Nereikia būti specialistu, nes ir paprastas gyventojas tą supranta. Klausimas, kokie yra tie saugumo skirtumai.

Transporto sistemų saugumo duomenis renka JAV Nacionalinis transporto statistikos biuras. Kadangi duomenys renkami nacionaliniu lygmeniu, jie vertintini kaip itin tikslūs ir jais galima remtis bei palyginti planuojamas transporto sistemas.

Išnagrinėjus paskutinių ketverių metų duomenis, pasirodo, jog nesaugiausios yra taip vadinamos lengvojo geležinkelio arba liaudiškai tariant tramvajaus sistemos – juose įvyksta daugiausiai eismo įvykių. Daugiau kaip du kartus mažiau eismo įvykių (100 milijonų transporto priemonės kilometrų) sukelia autobusų (ir troleibusų) transporto sistema. Sunkiojo geležinkelio (įprasti geležinkeliai ir metro) sistemų avaringumas yra mažiausias ir už lengvojo geležinkelio sistemos avaringumą mažesnis apie 20 kartų.

Nagrinėjant avaringumo klausimą verta išnagrinėti ir sistemų sukelto gyventojų mirtingumo lygį. Mirtingumo duomenys yra panašūs, tačiau skirtumai esti mažesni. Autobusų ir įprastų geležinkelių bei metro sistemų mirtingumo lygiai esti panašūs, o tramvajų – didesni apie 6 kartus.

JAV Transporto statistikos biuro duomenys nestebina. Pabandykime įsivaizduoti, jog vieną saulėtą dieną šalia jūsų namo, kur smėlio dėžėje žaidžia vaikai, nusidriekia geležinkelio bėgiai, kuriais ištisą dieną pirmyn atgal zuja traukiniai. Įsivaizdavę puikiai suprasime kodėl toks nesaugus yra tramvajus.

Juk tramvajus važinėja tomis pačiomis gatvėmis, kaip ir automobiliai, tomis pačiomis viešosiomis erdvėmis, kuriose vaikšto žmonės ar žaidžia vaikai. Suprantama, jog eismo įvykio rizika tokiu atveju kyla. Su ja kyla ir žala visuomenei.

Vel marketinginis triukas
atsibuskit nuo tokiu nesamoniu kaip metro ar tramvajus, vazinekit dviraciais, ir darykit aplinkelius aplink vilniu kad furos nesigrustu
o seip ir pats lietuviu mentalitetas tokskad jei be automobilio
tai jau ir ne zmogus. NEREIKIA MUMS NEI METRO NE TRAMVAJAUS, reikia zmones keist, ir sveikiau gyvent.

Sekite mus "Facebook"