Apie Vilniaus metro

Ką vadiname metropolitenu?

Metropolitenas (metro) apibrėžiamas kaip miesto geležinkelis su visa jam priklausančia infrastruktūra, važinėjantis pagal geležinkelio eismo taisykles, t. y. turintis pirmumo teisę prieš kitas transporto priemones. Metro linijos gali eiti tiek po žeme, tiek ant žemės, tiek virš žemės ant specialių estakadų. Neretai metropoliteno trasas sudaro visų trijų tipų ruožai.

Požeminė metropoliteno stotis Niurnberge, Vokietijoje Žeme einanti linijos dalis Šveicarijos mieste Lozanoje Viršžeminė trasos atkarpa Rene, Prancūzijoje

Įdomi detalė – visi trys miestai yra kur kas mažesni už Vilnių. Mažiausiame jų – Lozanoje – nėra nei 130 tūkst. gyventojų, tačiau tai nebuvo kliūtis metropoliteno statyboms pradėti.


Tramvajus – neišsivystęs metropolitenas

Tramvajumi vadinama viešojo transporto priemonė, važinėjanti pagal kelių eismo taisykles ir privalanti dalintis gatve su kitais eismo dalyviais, t. y. automobiliais, troleibusais, dviratininkais ir pėsčiaisiais. Modernesnių tramvajų sistemų trasos gali būti iš dalies atskirtos nuo bendro eismo srauto. Tokio tipo tramvajus vadinamas lengvuoju miesto geležinkeliu (ang. Light Rail).


(Tramvajus Bordo (Prancūzija) gatvėse.)

Kuo skiriasi metro nuo tramvajaus?

Nors abiejų tipų sistemose keleiviai gabenami elektra varomomis transporto priemonėmis bėgiais, metropolitenas yra įvairiapusiškai pranašesnis už tramvajų. Metro pranašumai: didelis vidutinis greitis, keleivių pervežimo talpa, aukštesni saugumo ir komforto rodikliai. Esminis tramvajaus sistemos privalumas – mažesni diegimo kaštai, tačiau metropoliteno nešama nauda miestui nepalyginamai didesnė.


Koks turėtų būti Vilniaus metropolitenas?

Metropoliteno sistemą sudarys dvi susikertančios linijos ir viena žiedinė trasa:


Pirmąją 7–8 km atkarpą būtina statyti iš Pilaitės į miesto centrą. Tai lengviausiai pastatoma ir ekonomiškai efektyviausia trasa. Ją pratęsus iki Valakampių, būtų suformuota 1-oji linija Pilaitė-Valakampiai. Antroji linija sujungtų Vakarinį aplinkkelį ir Saulėtekis.

Žiedinė trasa turėtų prasidėti ties Tarande ir eiti tarp Nacionalinio stadiono ir Akropolio, prie Baltojo tilto praeiti virš pirmos metro linijos ir pasiekti Geležinkelio stotį. Nuo stoties pro Vingio parką, Parodų rūmus, per Lazdynų, Karoliniškių, Viršuliškių, Justiniškių ir Pašilaičių mikrorajonus vėl pasiektų Tarandę.

Siekiant sumažinti automobilių kiekį mieste, būtina prie įvažiavimų į miestą ir galinių metro stočių įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, o nutiesus metro liniją, senamiestyje dienos metu transporto eismą visiškai uždrausti.


Metro statybos organizavimas

Metro, kurio linijos sudarytų apie 40 km ilgio tinklą, būtų pastatytas per 20–30 metų. Pavyzdžiui, Helsinkio analogiško ilgio metropolitenas statomas nuo 1969 metų.

Metro statybos darbų organizavimas turi prasidėti nuo Metropoliteno įstatymo, kuris nurodytų, kokie šio projekto realizavimo dalyviai, kokios jų funkcijos, koks finansavimo būdas ir kokia nuosavybės forma.

Žinant Valstybės ir Vilniaus savivaldybės finansinę padėtį, Vilniaus metro projektas gali būti realizuotas tik privataus sektoriaus lėšomis su galima ES parama.

Pagrindinis šio, kelis milijardus litų kainuojančio, objekto statybos organizatorius turėtų būti Vyriausybė. Partneriai – savivaldybė ir verslo struktūros. Vyriausybė paskirtų instituciją, atsakingą už strateginio investuotojo paiešką ir AB „Vilniaus metropolitenas“ įsteigimą – vadinamą steigėju, taip pat spręstų ES paramos galimybę. Savivaldybė turėtų suplanuoti trasas ir statybos eiliškumą. Verslo struktūros finansuotų, statytų ir eksploatuotų, o pasibaigus koncesijos terminui, perduotų metro valstybei arba sudarytų naują sutartį.


Pirmoji Vilniaus metro atkarpa Pilaitė–Baltasis tiltas

Ekonomiškai efektyviausia ir techniškai lengviausiai įgyvendinama pirmoji metro trasa yra Pilaitė–Baltasis tiltas. Ji prasidėtų dešiniajame Neries krante ir tęstųsi per Žvėryną, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes iki Pilaitės seniūnijos. Kadangi Justiniškių gatvės ir Laisvės prospekto sankryžoje susidaro didžiausi keleivių srautai (daugumos keleivių darbovietės yra Neries žemutinėje dalyje, kairiajame upės krante), todėl siūloma metropoliteno diegimą pradėti nuo trasos Pilaitė–Baltasis tiltas.

Pirmo statybų etapo trasos ilgis – 7 km
Trasoje stočių – 7 vnt.
Didžiausias atstumas tarp stočių – 1,59 km
Mažiausias atstumas tarp stočių – 0,94 km
Vidutinis atstumas tarp stočių – 1,01 km

Esami ir prognozuojami keleivių srautai

Pagal Narbuto gatvės atkarpos Spaudos rūmai–Pedagoginio universiteto žiedas 2009 m. balandžio 31 d. dienos stebėjimo rezultatus nustatyta, jog per parą įvairiomis transporto priemonėmis įvyko apie 205 594 kelionių. Įvertinus ekonomikos atsigavimą, gyventojų skaičiaus augimą, kelionių skaičiaus padidėjimą dėl metropoliteno įvedimo bei kelio jungčių Pilaitė–Rykantai ir vakarinio aplinkelio įrengimą, kelionių gali padidėti iki 294 398 per parą. Remiantis pasauline patirtimi, rodančia, jog miestuose viena iš trijų kelionių atliekama metro, daroma išvada, kad per parą šioje atkarpoje metropolitenu pasinaudos apie 100 000 žmonių. Ekonominiuose skaičiavimuose priimta, kad per parą atliekama 60 000 kelionių.



Investicijos ir finansavimas

Atsižvelgiant į tai, kad šį projektą finansuoti vietos valdžia nėra pajėgi, siūloma projektą įgyvendinti pritraukiant investuotojus, finansuotojus (skolintas kapitalas). Projekto įgyvendinimui reikalingas lėšų pasiskirstymas:

• Privatūs ir instituciniai investuotojai - 148 mln. LTL
• Paskola - 843 mln. LTL




Pirmosios metro linijos atkarpos Pilaitė–Centras 1 km kaina

Metro linijos (900 m)30 mln. Lt
Metro stotelės (100 m) statyba10 mln. Lt
Metro sistemos įranga 1 km: telekomunikacijų tinklai, elektros tinklai, valdymo sistema, liftai ir eskalatoriai, ventiliacija, priešgaisrinė sistema, nusausinimo sistema, bilietų pardavimo ir tikrinimo įranga40 mln. Lt
Bėgiai 1 km15 mln. Lt
Nenumatytos išlaidos 1 km6 mln. Lt
Iš viso101 mln. Lt



Prognozuojami veiklos rezultatai

Pajamas planuojama surinkti iš keleivių bilietų, reklamos bei stočių laisvojo ploto nuomos. Bilietų kainos būtų tokios pačios kaip ir tuo metu esančio visuomeninio transporto. Jau pirmaisiais metais planuojama iš visos surinkti 60 mln. Lt pajamų. Prognozuojamos eksploatacinės išlaidos 15 mln. Lt (priimta vadovautis Ūkio subjektų grupės nustatyto 1 km metro traukinio pervežimo savikaina) ir 41,3 mln. paskolos su palūkanomis mokėjimas. Planuojamas pelnas siekia 3,7 mln. Lt. Didėjant metro populiarumui ir jo įtakai miesto plėtrai, didėtų ir keleivių srautai. Didėjant keleivių srautams, didėtų ir pajamos, per 20 metų veiklos planuojama gauti 445,6 mln. Lt pelno.


Viso projekto rezultatai:

Investuotojai gautų 9 proc.
Finansuotojams fiksuotos 6 proc. palūkanos
Valstybė per 20 veiklos metų gauna koncesininko mokamus mokesčius ir socialinę ekonominę naudą. Po 20 metų, koncesijos sutarčiai pasibaigus, metropolitenas atitenka valstybei.


Vilniaus metropoliteno maketai

Kernavės automobilių ir metro tilto per Nerį maketas vaizduoja vieną įdomiausių sostinės transporto mazgų su tiltu per Neries upę. Šalia tilto matyti dviejų lygių metropoliteno stotis, pirmosios linijos (Pilaitė – Centras) ir antrosios linijos (Pašilaičiai – Geležinkelio st. – Lazdynai – Pašilaičiai) susikirtimas.

Dviejų aukštų Kernavės tiltas J. Tumo-Vaižganto gatvę tuneliu po Konstitucijos prospektu jungia su naujai planuojama Kernavės gatve. Tilto apatinis aukštas – santvarinė dalis, skirta metro traukiniams, kurie riedės antrąja, žiedine trasa.. Viršutinis tilto aukštas skirtas gatvės transportui ir pėstiesiems.

Transporto mazgas makete vaizduojamas nuo Baltojo tilto, žiūrint į Geležinio vilko g. Maketo mastelis M 1:87.

Šiuo metu maketas eksponuojamas „Metro sąjūdžio“ surengtoje parodoje metropoliteno idėjos atgimimo dešimtmečiui paminėti.





Kitas maketas vaizduoja Geležinkelio stoties ir transporto mazgo sprendimus. Numatyta metro stotis aptarnautų žiedinę trasą. 4 metrų pločio ir 5 metrų ilgio maketas eksponuojamas Vilniaus geležinkelio stoties pastate.




Kontaktai

Juridinis asmuo: Viešoji įstaiga (VšĮ) „Vilniaus metro“
Adresas: Račių g. 8, 03156 Vilnius (Žemieji Paneriai)
Biuras dirba: I-V 07:00-16:00 (dėl susitikimų tariamasi iš anksto)
Tel.: 8~5 2311891; Faks.: 8~5 2653148
El. paštas: info@vilniausmetro.lt
Vadovas: direktorius Rimantas Pūkelis tel. 8~652 01393
WWW puslapio redaktorius: Jurgis Laskauskas (rsv@vilniausmetro.lt)

Įstaigos kodas Registrų centre: 300662124
Registracijos mokesčių mokėtojų registre data: 2007.03.22
Registravimo PVM mokėtojų registre data: 2007.06.07
PVM mokėtojo kodas: LT100003179717

Atsiskaitomoji sąskaita (IBAN): LT457044060005950044
Bankas: AB SEB bankas
Banko kodas: 70440
SWIFT kodas: CBVI LT 2X

Sekite mus "Facebook"