Metro sąjūdžio pozicija

Š.m. spalio 22 d. įvyko „Metro sąjūdžio“ posėdis, kuriame dalyvavo:

Valdybos pirmininkas Virginijus Daukas;
Valdybos nariai: Gintas Jakimavičius, Gerardas Jurkonis, Vytautas Rubavičius, Jonas Šimėnas, Juozas Zykus.

Buvo aptarta galima „Metro sąjūdžio“ pozicija rinkimų į Vilniaus miesto savivaldą metu.

„Metro sąjūdžio“ valdyba nutarė siūlyti sąjūdžio dalyviams aptarti rinkėjų iškeltų kandidatų rėmimo strategiją.

Valdyba vieningai nutarė, kad siūlys sąjūdžio žmonėms remti visus rinkėjų iškeltus kandidatus į Vilniaus miesto tarybą, kurie savo programoje deklaruoja, kad savo kadencijos laikotarpiu vienu iš prioritetinių tikslų bus susisiekimo infrastruktūros vystymas. Kurie turi supratimą, kokią reikšmę susisiekimo infrastruktūros vystymas turi darniai miesto plėtrai, jo ekonomikai, ekologijai, sveikatai ir saugumui, miesto prestižui ir patrauklumui. Kurie žino būdus kaip tai pasiekti ir kokią naudą duos kiekvienam vilniečiui ar miesto svečiui.

Rėmimo būdas:

  • per “Metro sąjūdžio“ narius;

  • svetainę www.vilniausmetro.lt;

  • kitas metro sąjūdžiui prieinamas žiniasklaidos priemones.

Skleisime informaciją miestiečiams apie kandidatų ankstesnę veiklą, deklaruojamus siekius, jų įgyvendinimo būdus ir naudą, kurią duos tų siekių įgyvendinimas.

„Metro sąjūdžio“ pozicija geriausiai atsispindi valdybos nario dr. Vytauto Rubavičiaus išdėstytose mintyse:

Vilnius – į 2050-uosius

Vilnius, nepaisant ekonominės krizės, auga. Vis glaudesniais ir įvairesniais ryšiais susisaisto su daugeliu Europos Sąjungos regionų, tad įgauna ryškesnių metropolio miesto ir urbanistinės aglomeracijos bruožų. Pasaulio šalyse Vilnius garsėja dėl savo pasaulinės reikšmės senamiesčiu, kurio įvaizdis grindžia turizmo industrijos plėtrą, o Europos Sąjungos šalyse vis labiau aktualizuojamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinis bei politinis paveldas, padedantis mūsų sostinei įtvirtinti istorinio europinio didmiesčio vaidmenį. Vilniaus augimas, deramas jo istorinio kultūrinio paveldo iškėlimas ir naudojimas kuria pagrindus miesto darnios plėtros vizijai. Tačiau ryškėja viena esminė sąlyga šiai vizijai įgyvendinti – jei atsakingi už miesto plėtrą Vilniaus politikai ryšis drąsiems urbanistiniams sprendimams, išspręsiantiems susikaupusias, miestiečius vis labiau kankinančias problemas, tai užbėgs už akių naujoms.

Vienos didžiausių Vilniaus problemų – transporto problemos. Jas spręsti imamasi tada, kai tampa nebepakeliamos ir kai patiriama didžiulių nuostolių. Miesto valdžiai stokojant deramo, į XXI a. iššūkius galinčio atsakyti ir su jais tvarkytis urbanistinio mąstymo, esame pasmerkti vilktis problemoms iš paskos.

Būtina drąsiais projektais bei sprendimais ir energingais veiksmais jas aplenkti. Miesto valdžia transporto problemas siūlo įveikti tiesiant tramvajaus bėgius. Tačiau ar tramvajus jas išspręs? Net šiam planui pagrįsti atliktų studijų autoriai nedrįsta sakyti – taip. Skeptiškai greitojo tramvajaus atžvilgiu yra nusiteikusi didžioji gyventojų dalis, o daugelis specialistų, kurie nepriklauso nuo miesto valdžios užsakymų, tokią nuostatą pagrindžia įtikinamais argumentais. Tačiau miesto valdžios rengiamuose visuomeniniuose tramvajaus plano svarstymuose nebuvo net užsimenama apie jokią kitą galimą išeitį. Kitaip tariant, svarstoma vien tam, kad jais būtų galima imituoti „visuomenės pritarimą“. Tad, nepaisant skeptikų argumentų, tramvajaus idėja stumiama pirmyn.

Specialistų ir kultūros žmonių siūlomam alternatyviam Metro projektui nebūdingos tramvajaus blogybės. Esminis Metro projekto bruožas tas, kad susikaupusios ir vis didėjančios Vilniaus transporto problemos naikinamos nebekuriant naujųjų, o sykiu ir skatinant žmones riboti keliones automobiliais. Visi specialistai pripažįsta, jog tramvajus pats taps didele transporto magistralių problema, kuri pareikalaus nemenkų lėšų. Metro projektas pranašesnis daugeliu atžvilgiu. Jis užbėga už akių urbanistinei miesto plėtrai, sudarydamas sąlygas susitelkti į darnios plėtros principus, nes sukuriama galinga, esamoms magistralėms niekaip netrukdanti keleivių pervežimo arterija. Metro projektas sustiprina Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą gyvenamąją aplinką. Ir šiuolaikinio europinio didmiesčio vaizdinys, ir ypač gyvenamosios aplinkos kokybė yra tie nepaprastai svarbūs šiuolaikinio miesto bruožai, kurie nulemia didelių investuotojų apsisprendimą. Kitas svarbus šio projekto ypatumas tas, kad projektas grindžiamas nauju požiūriu į žmogaus ir transporto santykius.

Šiaip jau žmogui lemta prisitaikyti prie transporto, tad naujų linijų projektuotojams terūpi tik vežimo kiekybė, o metro Vilniuje teiks žmogui tokių patogumų, apie kokius negali net pagalvoti jokie kiti vežėjai.

Metro projektas pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu. Juk nuo pačių vilniečių pastangų priklausys, ar metro „įveiks“ tramvajų. Jiems teks ir prižiūrėti, kaip ši idėja įgauna „kūnišką“ pavidalą. Niekas kitas taip nesutelkia žmonių, kaip konkreti įgyvendinama, jų visų gyvenimus paveikianti vizija – kiekvienas akivaizdžiai pamatys, kaip per kelerius metus jo miestas „šokteli“ dešimtmečiu į ateitį ir kaip pagerėja jo gyvenamoji aplinka. Ambicinga vizija palaiko pilietiškumo jauseną, ugdo pasididžiavimą savo miestu. Šiuo atžvilgiu didelė tramvajaus blogybė ta, kad šis projektas kokiems penkiasdešimčiai metų panaikins galimybę statyti metro, nes didžiuma lėšų bus skiriama tvarkytis su vis naujomis transporto problemomis. Dideliems urbanistiniams sumanymams įgyvendinti nebus nei intelektinių, nei finansinių išteklių. O miesto dvasiai stiprinti reikalingi drąsūs, įprastinį lietuvių urbanistinį mąstymą peržengiantys ir visuomenės vaizduotę įžiebiantys projektai, kurie padėtų miestui ir miestiečiams pasijusti gyvenantiems XXI amžiuje.

Dr. Vytautas Rubavičius

Vilniaus Metro Idėja neturi numirti. Kandidatai į miesto Tarybą turi būti "testuojami " susitikimuose su rinkėjais. Kuo daugiau ryškinsime kandidatus , tuo daugiau turėsime žinių apie konkurentus per rinkimus.

Tikiu, kad Rubavicius taiko i nepolitizuota mieto valdymo schema.
Savivaldos supolitikejimas yra issigimtas dalykas. Miesto reikalu tvarkymas turi vykti ne politiniu, o profesionalumo pagrindu. Kas is to, kai kazkuria miesto ukines veiklos sriti tvarko politikas, nieko apie tai neismanantis. Todel miesto tarybos narys ir turi buti zmogus is profesines veiklos, o ne is politines partijos.
Kiek zinau "metro sajudis" yra ne politinio prieglobscio buveine, o organizacija nuo visuomenes.

Gal ir yra prasmes ka Rubavicius sneka, taciau ir tie pasidave i politika. Gaila.
Belieka ir toliau Rubaviciui sneket.

Sekite mus "Facebook"