Reply to comment

Viešasis ir privatusis sektoriai ieško naujų bendradarbiavimo formų. Valstybė nedrąsiai tiesia ranką privačiajam sektoriui, kviesdama pagelbėti plėsti viešąją infrastruktūrą - Lukiškių kalėjimo perkėlimas į Pravieniškes yra trečias į dienos šviesą išlindęs bandomasis viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės (VPSP, angl. public private partnership, PPP) projektas. Verslas tokią iniciatyvą sveikina, bet pastabų irgi turi, nes valdininkai nori užimti visada teisaus pirkėjo, o ne partnerio poziciją.

Partnerystė su verslu yra vienas iš būdų valstybei sušvelninti finansinę investicijų į stambius infrastruktūros objektus naštą. Pavyzdžiui, į valstybei reikalingus objektus investuoja verslas, o viešasis sektorius išsimoka už šias paslaugas per 25 metus. VPSP skiriasi nuo koncesinių sutarčių. Privačiojo sektoriaus partnerystės projekto atveju verslas negali investuotų pinigų susirinkti parduodamoms paslaugoms rinkoje, todėl pinigus už paslaugas gauna tik iš valstybės. Lietuvoje tai dar neįprastas valstybės ir verslo bendradarbiavimo modelis - žalia šviesa jam uždegta tik prieš trejus metus.

Premjero sudaryta darbo grupė atrinko šešis bandomuosius projektus, kuriuos galima būtų įgyvendinti pasitelkus privačius partnerius.

Pirmasis toks projektas startavo 2010 m. vasarą - bendrovių „Merko statyba" ir „E.L.L. Kinnisvara AS" konsorciumas su Vilniaus savivaldybe pasirašė sutartį ir įsipareigojo pastatyti Vilniaus Balsių mokyklą ir ją valdyti 25 metus. Šią vasarą paskelbtas dar vienas VPSP konkursas - jo nugalėtojas privačiomis lėšomis ne vėliau nei per 3 metus turės baigti rekonstruoti laisvus Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pastatus ir į juos perkelti vienintelį Lietuvoje kalėjimą iš Lukiškių. Laimėtojas turės teikti ir įvairias ūkio priežiūros, kitas paslaugas, tarp kurių - maitinimas, skalbimas, kirpimas, drabužių taisymas. Preliminariai skaičiuojama, kad maksimali privataus partnerio darbų ir paslaugų vertė per 25 metus galėtų siekti ne daugiau nei 100 mln. Lt, o pradinė investicija į statybas sieks apie 20 mln. Lt.


Su trūkumais

Pastarasis VPSP projektas sulaukė didelio verslo susidomėjimo. Galimybę jame dalyvauti svarstė per 30 vietinių ir užsienio bendrovių, tačiau eksperimentui ryžosi tik penkios - Panevėžio statybos trestas, „Hanner", „City service", „Bendras verslas" ir „Pilies projektai". Už projektą atsakingas Kalėjimų departamentas buvo atidėjęs paraiškų priėmimą, kad dokumentus spėtų įvertinti užsienio bendrovės, tačiau tarp realių dalyvių užsienio bendrovių nėra. VŽ žiniomis, konkurso sąlygos joms pasirodė pernelyg painios ir sudėtingos.

Vietiniai rinkos dalyviai taip pat neoficialiai kalba, kad valdininkai galėjo labiau pasistengti rengdami konkurso sąlygas - klausimų kyla daugiau, nei yra atsakymų, todėl dalyvaujantiesiems bus sunku rengti pasiūlymus ir teks į tai investuoti solidžias sumas.

„Mes Estijoje esame pastatę tokios pačios paskirties statinį pagal visus ES reikalavimus. Labai atsakingai svarstėme, ar dalyvauti, bet nutarėme susilaikyti", - teigia Gediminas Tursa, UAB „Merko statyba" generalinis direktorius. Drauge su kontroliuojančia Estijos bendrove „Merko statyba" jau turi VPSP projektų įgyvendinimo patirties - Estijoje tokia viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo forma yra įprastas reiškinys.

„Viešasis partneris pageidauja, kad esami pastatai būtų renovuoti, o kokybiškai šito atlikti neįmanoma, nes jie jau pastatyti nekokybiškai. Tuos pastatus reikia nugriauti, bet tuomet niekaip neįtilptume į nustatytos sumos rėmus", - aiškina p. Tursa.

Arvydas Avulis, nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Hanner" vadovas, sako, kad valstybė ne visai žino, ko iš tiesų nori. Mat didžiąją dalį privačiam partneriui keliamų kriterijų gali atitikti tik statybos bendrovės.

„Toks įspūdis, kad valdininkai įpratę skelbti statybos darbų viešuosius pirkimus, todėl būtent taip ir surašė šio VPSP konkurso sąlygas. O juk čia reikia ne statybininko, bet investuotojo ir projekto valdytojo. Statybos bendrovės apskritai nesuinteresuotos tokiam ilgam laikotarpiui užšaldyti pinigus ir šiuo metu net nėra pajėgios. Kaip procesas turės vykti baigus statybos darbus, aprašyta gana miglotai - o juk projekto valdymas ir yra pagrindinis ir ilgalaikis privataus partnerio įsipareigojimas", - Lukiškių kalėjimo perkėlimo į Pravieniškes konkurso sąlygas komentuoja p. Avulis.

Kad atitiktų keliamus kvalifikacinius reikalavimus, daugelis įmonių į konkursą eina subūrusios konsorciumus. Anot p. Avulio, konsorciumui, kuris vykdys projektą, visam sutarties laikotarpiui numatyta kolektyvinė atsakomybė, o tai nėra logiška. Vaizdžiai tariant, tas, kas sumūrijo plytas, 25 metus bus atsakingas ir už kirpyklos teikiamas paslaugas.

„Kad ir kaip būtų, valstybės iniciatyvą labai sveikiname ir palaikome. Mums svarbu dalyvauti vien jau tam, kad įvertintume, kaip vyksta procesas, kokius patobulinimus galima siūlyti vėliau", - teigia p. Avulis.


Nesidera, bet įsakinėja

„Mūsų šalyje tiek daug baimių, kad dažnai nusprendžiama visai nieko nedaryti - esą taip saugiau. Manau, tai neteisinga pozicija. Kol VPSP yra naujas dalykas, bus tų klaidų, bet šiuo keliu reikia judėti ir mokytis. Valstybė pati neturės pinigų stambiems infrastruktūros projektams", - sako Robertas Dargis, NT plėtros bendrovės „Eika" vadovas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. Anot jo, konkurso patrauklumas ir sėkmė priklausys nuo to, kaip bendrovėms seksis derėtis su viešuoju partneriu.

Ponas Tursa teigia, kad statant Balsių mokyklą didžiausia problema buvo ta, kad valdininkai neįsiklausė į jokius teiktus sutarties pakeitimus.

„Mes siūlėme daug pakeitimų, kaip racionaliau pastatyti objektą ir sumažinti projekto kainą. Bet į juos nebuvo atsižvelgta. O vėliau valdininkai pradėjo manipuliuoti, kad projektas per brangus, bet kažkodėl neprisiminė, jog patys nenorėjo racionaliau perrašyti sutarties", - kalba p. Tursa. „Merko statybos" vadovas pažymi, kad viešajam sektoriui kol kas sunkiai priimtina idėja, jog abi sutarties šalys yra lygiavertės partnerės. Valdininkai mėgina užimti visada teisaus pirkėjo poziciją - jie kelia sąlygas, o verslas turi beatodairiškai jas vykdyti.

Jei valstybė norėtų eiti į dialogą, tikrai geranoriškai patartume, kaip parengti sąlygas, kad nekartotume kitų padarytų klaidų. Mes turime VPSP projektų sutarčių sudarymo, vykdymo, finansavimo pritraukimo patirties. Pasidalintume patirtimi, jei tik mūsų paprašytų", - teigia p. Tursa.

Šiuo metu patvirtinti 3 centrinės valdžios VPSP projektai:

  • Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros vykdymo projektas - pirkimas jau pasibaigęs, derinama partnerystės sutartis;

  • Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo Iš Vilniaus miesto centrinės dalies I etapas - vykdomas pirkimas;

  • Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato pastato Vilniuje, P. Vileišio g., projektavimas, statyba ir paslaugų teikimas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 10, statyba ir paslaugų teikimas" -derinamos pirkimo sąlygos.

ŠALTINIS: LIETUVOS NEKILNOJAMOJO TURTO PLĖTROS ASOCIACIJA

Aut.: Inga Razmaitė
Verslo Žinios

Reply

  • Web page addresses and e-mail addresses turn into links automatically.
  • Lines and paragraphs break automatically.

More information about formatting options

CAPTCHA
This question is for testing whether you are a human visitor and to prevent automated spam submissions.

Sekite mus "Facebook"