Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Kelionė į Briuselį

2007.04.21 "Metro sąjūdžio" delegacija, vadovaujama pirmininko V.Dauko, išvyko į Europos sostinę Briuselį. Išvykos tikslas – susipažinti su Briuselio viešojo transporto darbu ir struktūra.

Asociacijos delegatas Artūras Vinckevičius dalinasi įspūdžiais:

Kelionės dalyviai pamatė, kad  Briuselyje egzistuoja ir tramvajus, ir metropolitenas. Skirtumas tas, kad tramvajus yra iš seniau statytas, o miestas tiesiog naudojasi jau sukurta infrastruktūra. Briuselio ypatybė – transporto priemonė „premetro“, kuri iš tiesų yra požeminis tramvajus.  Briuselyje tramvajaus trasos perdaromos į metro trasas.
„Metro sąjūdžio“ nariai išbandė ir tramvajų. Pasirodė, kad šis yra be galo nemanevringas. Važiuodamas siauromis gatvėmis, užstatytomis iš abiejų pusių mašinomis, tramvajus neretai prasilenkia su jomis vos per dešimt centimetrų. Vadinasi, nedrausmingam vairuotojui netinkamai priparkavus automobilį, tramvajus sustotų ir niekaip negalėtų pravažiuot- eismas būtų sustabdytas kol automobilio vairuotojas neateitų patraukt savo turto. Tuo tarpu tokioje situacijoje atsidūrę Vilniaus troleibusai galėtų žymiai labiau manevruoti - bėgiai jų neriboja ir  kliūtį jie gali apvažiuoti.
Taip pat, kelionės dalyviai pastebėjo, kad prie kiekvienos tramvajaus stotelės žmonių saugumui reikia įrengti perėjas. Jos amžinai stabdo automobilių eismą, nes į stoteles tramvajus atveža žmonių gana dažnai. Tam tikrose vietose perėjų nebūna ir Briuselio keleiviai skubėdami į tramvajų tiesiog bėga į gatvę - vairuotojai turi būti ypač dėmesingi. Vadinasi, tramvajaus trasose greitis turi būti ribotas. Tyrimai rodo, kad gatvėje, kurioje greitis ribojamas iki 50 km/h, eismui sulėtėjant 5 km/h pralaidumas mažėja neproporcingai daug. Bet kuriuo atveju, vairuotojams geriau vengti tramvajaus trasų (jei eismas ten ir taip nėra uždraustas dėl tramvajaus). Primename, kad tramvajaus įrengimo atveju būtų visiškai uždraustas eismas Pylimo, Vilniaus ir kitomis gatvėmis.
Visgi „metro sąjūdžio“ nariai susidarė nuomonę, kad tramvajus- jau pasenusi transporto priemonė. „Asmeniškai man savaime suprantama, kad jei miestas jį turi, tai ir eksploatuoja, tačiau pagal galimybes investuoja į kitas transporto sistemas. Vadinasi, Vilniaus tramvajaus idėja labiau panaši į mėginimą už naujo mersedeso kainą parduoti seną „moskvičių“ prieš tai šį išblizginus ir pavadinus moderniu.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...tinkamai ir laiku numačius trasas, metro statyba ir eksploatacija yra pigesnė nei tramvajaus.

Draugai

Blog'ai