Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

2010 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus rotušėje vyko Ateities miesto guru klubo diskusija

2010 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus rotušėje vyko Ateities miesto guru klubo diskusija – kokią įtaką miestų ekonomikai turi gerai išvystyta transporto sistema?

Diskusijų ciklas vyksta kas mėnesį, aktualiomis miestiečiams bei Lietuvos piliečiams temomis, su sėkmingais verslininkais, verslo aplinką įtakojančiais politikais ir žinomais visuomenės veikėjais ir publikuojamas žurnale „Valstybė“. Taip pat diskusijų tęsinys vyks radijuje „Žinių radijas“, forumai IT portale www.city24.lt. Nuo rugsėjo 1 d. LNK TV diskusijų cikle „Ateities miestas“.

"Miesto Guru" klubas tikisi, kad jų temos bus naudingos ir įdomios, o susitikimo metu pavyks užmegzti formalius ir neformalius ryšius su kolegomis vykdančiais veiklą, siekiančią darnios tvarios plėtros idėjos, tinkamo bendruomenės savivaldos modelio ir miesto vizijos, kurios laukia Vilniaus miestiečiai ir Lietuvos piliečiai.

Šios dienos tema buvo: Ar Vilnius liks be metro ir tramvajaus?

Tik atsitiktiniam žmogui gali atrodyti, kad transportas neturi įtakos miesto ekonomikai. Iš tiesų nėra nei vieno miesto su išvystyta ekonomika, kuriame nebūtų skiriamas ypatingas dėmesys transporto infrastruktūrai. Nes nuo to, kaip kokybiškai bus įgyvendinti transporto sprendimai, gali didėti arba mažėti miesto ekonominis potencialas. Tačiau net Lietuvos sostinėje Vilniuje, kurio ekonomikos augimas gali įtakoti didelę dalį Lietuvos ekonomikos, taip ir nesutariama, kokį transporto infrastruktūros modelį reikia vystyti. Diskusijoje apie tai, kokia turėtų būti modernaus miesto transporto vizija kalbėjo LRSM susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas; CPVA (centrinė projektų valdymo agentūra) privačios partnerystės skyriaus viršininkė Jekaterina Sarmavičienė; VŠĮ " Vilniaus metro" valdybos narys – Juozas Zykus; visuomeninio judėjimo "Taip" steigėjas Artūras Zuokas; UAB "Ober-haus nekilnojamasis turtas" valdybos pirmininkas Vytas Zabilius; Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius bei kiti.

Pateikiame Metro sąjūdžio valdybos nario Juozo Zykaus nuomonę Ateities miesto guru klubo diskusijos – „Ar Vilnius liks be metro ir tramvajaus?“ pateiktais klausimais.

  • Kokią įtaką miestų ekonomikai turi gerai išvystyta transporto sistema?

„Viešasis transportas – miesto ekonomikos varomoji jėga“ – tokiu pavadinimu š.m. rugsėjo 6-8 d. Maskvoje vyks tarptautinis viešojo transporto asociacijos organizuojamas kongresas. VšĮ „Vilniaus metro“ yra šios organizacijos narė ir siunčia du savo atstovus. Įdomu ar siųs savo atstovus Susisiekimo ministerija ir Vilniaus savivaldybė? Kongreso pavadinimas ir yra atsakymas į klausimą.


  • Vadovaujantis kokiais principais užsienyje priimami sprendimai pasirinkti vieną ar kitą transporto infrastruktūros modelį?

Politiniais. T.y. visuomenės susitarimo reikalas. Trunka 20-30-50 metų, kainuoja dešimtis milijardų.


  • Kodėl Lietuvoje, pvz.,Vilniuje, jau dešimtmetį diskutuojama kas geriau – tramvajus ar metro, tačiau taip ir neprieinama prie bendro sutarimo?

Kuo visuomenės ekonominis supratimas žemesnis, tuo ilgiau tariamasi. Lietuvoje vis dar manoma, kad važinėjant 20-30 km/val. greičiu su džipu ekonomiškai galima konkuruoti su žmogumi, važiuojančiu 40 km/val. metro.


  • Jūsų nuomone, koks transporto modelis geriausias Vilniui, kitiems didiesiems šalies miestams ir kodėl?

Vilniui reikalingas Metro, nes jis ekonomiškai efektyviausias, galingiausias, greičiausias, punktualiausias, komfortiškiausias, saugiausias, užtikrinantis civilinę saugą, prestižiškas.


  • Ką atsakytumėte teigiantiems, kad tramvajus yra tik padidintas troleibusas, kuris nesprendžia spūsčių problemų, o metro projektas, įvertinus jo įgyvendinimo sąnaudas, urbanistinius niuansus ir t.t., atrodo esąs finansiškai nerealus?

Už mus tai atsako pasaulio, o ypač Europos miestų patirtis. Tramvajus naikinamas, metro vystomas, pvz. Niurnbergas, Briuselis. Atkūrę tramvajaus liniją Atėnai ir pasistatęs naują Dublinas, pripažįsta padarę klaidą ir toliau vysto metropoliteno sistemas.


  • Kokie kiti transporto projektai Lietuvoje galėtų žymiai prisidėti prie ekonominio potencialo augimo?

Požeminės pėsčiųjų perėjos, 2-jų lygių sankryžos, greito eismo gatvės, aplinkeliai, tuneliai po geležinkeliais.


  • Šiandien Kinijoje svarstoma gaminti autobusus, kurie galėtų pervežti iki 200 žmonių ir kurie netrukdytų kitam transportui, nes būtų dviaukščiai. Antrajame aukšte būtų keleiviai, o pirmajame būtų erdvė lengvajam transportui pravažiuoti. Ant šių autobusų stogų būtų įrengtos saulės baterijos. Ką manote apie tokio projekto realumą?

Tą patį ką ir apie susisiekimo sistemą „Pavyk basą“ ar apie dviračių tobulinimą. Tanzanijos bėgikai basi bėga maratoną greičiau nei europiečiai su startukais, o dviratis nuo savo pirmtako labai skiriasi, bet vistiek tai dviratis.


  • Ar Lietuvoje, svarstant kokią transporto infrastruktūrą pasirinkti, atsižvelgiama į naujausius technologinius išradimus?

Pirmiausia pas mus toks svarstymas nevyksta. Nors metro idėją propaguoju nuo 2003 metų, bet šis svarstymas pirmas, kuris ne metrofilų iniciatyvos dėka, nebent ponia Rita tiek įžvalgi ir taip greitai perprato susisiekimo įtaką ekonomikai apskritai ir metro įtaką Vilniaus miestui konkrečiai bei ėmėsi misijos telkti visuomenę aktualiausiai Vilniaus miesto problemai spręsti. Kai dešimtmečiais nieko esminio nedaroma, tai apie naujoves šnekėti neverta. Kaip mes statybininkai sakom, pirmiausia reikia susitarti, kaip mes tą tiltą statysim: skersai ar išilgai upės, o tik po to kokios bus jo konstrukcijos. Todėl pirmiau reikia susitarti ar mes statome tramvajų, kuris Europoje laikomas tik kultūros paveldu, ar šiuolaikinį, automatiškai (be vairuotojo) valdomą metro.

Diskusijos apibendrinimas bus pateiktas žurnale “Valstybė” . Mūsų svetainės lankytojams “Valstybės” žurnalistų nuomonę paskelbsime kai tik šis žurnalas pasirodys prekyboje.