Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Ar bus Vilniuje metro?

Vygintas Čeikauskas
2007-02-20 09:32:11

Lietuvos sostinė sparčiai didėja - tiek į aukštį, tiek į plotį. Kasmet gatvėse daugėja transporto. Per piko valandas ir remontuojant magistrales atsirandantys transporto kamščiai - jau įprastas dalykas. Tačiau pastaruoju metu miesto centre darbo dienomis labai dažnai į kamščius patenki net ir vidurdienį. Transporto problemos laikui bėgant tik aštrės. Siekiant būsimoms susisiekimo problemoms užbėgti už akių, būtina sprendimus priimti dabar. Todėl iš valstybinių institucijų ir privačių bendrovių atsiranda įvairių iniciatyvų, siekiant pristatyti visuomenei galimus transporto srautų optimizavimo variantus.

UAB „Vilniaus Rentinys“ praėjusių metų gruodžio mėnesį organizavo parodą „Metro - tramvajus Vilniuje“. Parodoje buvo pristatyta surinkta medžiaga apie tunelių kasimo technologijas, šiam tikslui naudojamas priemones, įrengimus, saugos reikalavimus. Taip pat buvo eksponuojamas principinis metropoliteno stoties įrengimo sprendimas, pritaikytinas Vilniaus reikmėms.


Žinoma idėja

Daugelis yra važiavęs tramvajais ar metro įvairiuose Europos miestuose, todėl vienokią ar kitokią nuomonę šiuo klausimu miestiečiai yra susidarę. Diskusijos, svarstymai, pasiūlymai dėl transporto sistemos tobulinimo vyksta jau seniai. Dar sovietmečiu buvo galvojama apie greitaeigius traukinius po Vilniumi, atlikti išsamūs geodeziniai tyrimai bei ekonominiai apskaičiavimai. Nepriklausomybės laikais apie greitaeigio tramvajaus linijų įrengimo galimybę pirmoji prabilo Vilniaus miesto savivaldybė. Pagal specialistų apskaičiavimus, pirmoji tramvajaus linija Santariškės - Stotis, pervežanti 177 tūkst. keleivių per metus, kainuotų apie 600 mln. Lt.


Kol kas klausimų daugiau

Kaip sakė UAB "Vilniaus Rentinys" konstruktorius Nerijus Račkaitis, greitaeigis tramvajus ar metro turi neabejotinų privalumų, palyginti su kitu visuomeniniu transportu. Visų pirma - tai gerokai mažesnės energetinės išlaidos bei oro tarša, kita - pagerinus susisiekimo sąlygas, mieste nereikės tiek daug automobilių stovėjimo vietų.

Pastaruoju metu daugiau akcentuojama greitaeigio tramvajaus idėja. Nauja elektrinė bėginė visuomeninio transporto priemonė būtų labai reikalinga Vilniaus miestui, tačiau kaip ją įrengti siaurose Vilniaus gatvėse, o ar nesugadins šis transportas unikalaus Vilniaus senamiesčio veido. Metro įrengimo idėja taip pat nauja ir diskutuotina. Transporto specialistai įvairiai komentuoja naujos transporto priemonės įrengimo niuansus.


Pliusai bei minusai

Kuriant naują transporto rūšį iškyla gana daug įvairių iki tol nenagrinėtų klausimų. Štai dėl greitaeigio tramvajaus - tai specialių kelių, skirtų tramvajams, tiesimas miesto gatvėmis, tramvajų vagonų įsigijimas, tramvajų parko statyba, be to, eismo reguliavimo, saugumo, bilietų pardavimo sistemų sukūrimo klausimai.
Panašius klausimus tenka spręsti ir įrengiant požemines ir antžemines metro linijas. Tačiau, kaip sakė N. Račkaitis, tiek tramvajaus tiek metro linijų statybos kaina skiriasi nežymiai – vienas kilometras greitaeigio tramvajaus įrengimas kainuoja 57 mln. litų, o metro – 60 mln. litų.

Greitaeigio tramvajaus linijos turėtų būti tose pačiose miesto gatvėse, kuriomis važiuoja ir kitas transportas. Todėl jo eismą reguliuos tie patys ženklai, šviesoforai. Įvykus eismo sutrikimui ar avarijai tramvajų kelyje, teks laukti, kol jis bus atlaisvintas. Tramvajų vidutinis greitis miesto centre gali būti 10-25 km/h, tai yra - jie važiuoja tuo pačiu greičiu, kaip ir troleibusai. Nuo Stoties iki Vyriausybės rūmų tai truktų 10-20 minučių, o piko metu - 20-30 minučių.

Metro ar požeminis tramvajus yra kur kas greitesnis transportas. Jam netrukdo kitos transporto priemonės, šviesoforai skirti tik vidiniam saugumui užtikrinti, netrukdo oro sąlygos, o greitis mieste gali siekti 80 km/h (po Senamiesčiu greitį galima riboti). Atstumas nuo Stoties iki Vyriausybės rūmų įveikiamas per 4-6 minutes, be to, tai nepriklauso nuo paros laiko, taigi piko metu požeminėje stotyje gali būti daugiau keleivių. Kaip sakė N. Račkaitis, galimose metro linijose atlikti visi požeminiai grunto tyrimai. Šachtos giliau po žeme šiam transportui galėtų būti kasamos tik Senamiesčio ribose, o naujuose rajonuose linijos galėtų iškilti į paviršių.

Šiuo metu Vilniuje nėra nei tramvajaus, nei metro, todėl miestas yra gana geroje startinėje projektavimo pozicijoje. Tuo tarpu kituose Europos miestuose tramvajų ir metro sistemos seniai sukurtos ir eksploatuojamos. Todėl prieš pasirenkant galutinį variantą galima apsilankyti kituose miestuose ir pažiūrėti, kaip veikia visos mums nežinomo transporto sistemos, kokių problemų iškyla statybų ir eksploatacijos metu.


Bendrovė, pristatanti metro idėją

"Vilniaus Rentinys" nuo pat įsikūrimo atlieka požeminius statybos darbus, todėl gali ne tik Senamiestyje pakloti greitojo tramvajaus bėgius, bet ir specialiais agregatais iškasti metropoliteno tunelius. Firmos specialistai ne kartą lankėsi kaimyninėse šalyse, domėjosi požeminio transporto įrengimo ypatybėmis bei rinko naudingą informaciją.

Bendrovė neketina apsiriboti vien tik gruodžio mėnesį rengta paroda, o tęsti metro idėjos pristatymo ciklą bei siekia supažindinti Vilniaus visuomenę su visomis galimybėmis, įrengiant modernų ir efektyvų visuomeninį transportą.

Visi kalba bet nieko nedaro mes turbut to metro nesulauksim.

šaunus straipsnis, kuo daugiau taip mastančių žmonių tuo greičiau šis projektas bus įgyvendintas. O dėl metro kainos, jo tik statybos kaštai didesni negu tramvajaus, po penkerių metų metro atsiperka, o tramvajus pradeda nešti nuostolį. taigi manau geriau pažiūrėti į ateitį iš anksto negu vėliau švaistyti veltui pinigus.

as tai tik uz metro, nes vaziuoja greiciau ,ir ten apacioj niekada nebuna kamsciu.

Ai žmones klausykit metro arba tranvajus tikrai bus...

irenginejant tramvajaus linijas, ypac senamiescio dalyje, neapsieisi be kasinejimo: reikes iskelti ir pakeisti senas komunikacijas, kas jau ir dabar butina daryti, taip, kad tramvajaus irengimo kastai bet kuriuo atveju priarteja prie metro...
As tik uz metro...

Šiaulių gatvėje nugriuvo namas dėl greta vykdomo žemės knisimo. Kiek namų Vilniuje nugrius tiesiant metro linijas?

šiaip, labai abejoju dėl to nežymaus skirtumo kaštų.. na tu pats pagalvok: tunelių kasimas, jų betonavimas, linijų tiesimas kainuotų žymiai daugiau, nei tiesiog bėgius įstatyti:) emm ir dar. triūlikų yra, tik nėra, kam jų vairuoti. taigi pradėti reiktų nuo atlyginimų, kad žmonės norėtų eiti dirbti viešojo transporto vairuotojais..

Man įdomu pasidarė.. Ar mes, vilniečiai, galime ką nors daryti prieš šitą kvailą dalyką - greitąjį tramvajų? Man tai atrodo visiškai absurdiškas dalykas ir manau, jog ne man vienam. Visų pirma - per TV yra skelbiama per mažai informacijos apie neigiamą šios transporto rūšies pusę. Visur girdžiu agitacijas tik iš teigiamos pusės, ir tik turintis priėjimą prie interneto, jaunas žmogus, gali rasti visą informaciją apie šią transporto rūšį, ko negali kiti vilniečiai, dirbantys paprastą darbą ir gaunantys mažus atlyginimus. Taigi manau, jog reikia kažką daryti ir neleisti šitam baubui atsirasti Vilniuje:) reikia burtis, vienytis ir t.t. ir pan. O pradėti reiktų nuo TV laidų kokių nors, tema "AR MUM TO REIKIA?", kur būtų išdėstytos aiškios FOR ir AGAINST mintys ;) tai tiek.
beje, aš už metro. tai liuks dalykas.

Noriu metro!

Trulikai ir autobusai dar seni vazineja, visiskas populizmas apie tramvaju snekteti, o dar blogiau metro. Nesamone!

nu cia kiekvienas zmogus siektiek pamastes suprastu kad taip yra, bet visi gal tingi mastyti. Jau geriau truliku uz tramvajaus pinigus pripirktu ir i pilaite (as ten gyvenu) laidu nutiestu, butu 100k geriau

Manau cia nereikia nei svarstyti.tranvajus tas pats troleibusas,kam metyti mokesciu moketoju pinigus.Reikia metro.

Pagal tai kas cia rasoma - Metro yra rojus or Tramvajus yra pragaras. Is tiesu jei statybos kastai taip nezymiai, o vagonu greitis kardinaliai skiriasi (80 - metro, 20km/h tramvajus) tai po galais ka ta savivaldybe galvoja?

Noriu metro!

Sekite mus "Facebook"

Skaiciuoklė

Nuostolių skaičiuoklė

Įveskite savo mėnesio pajamas (atskaičius mokesčius)
EUR

Įveskite laiką minutėmis, kurį sugaištate kelionėje iki darbo
min

Įveskite laiką minutėmis, kurį sugaištate kelionėje iki darbo dėl spūsčių
min











Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...statant metro nebūtina stabdyti eismo, ko negalima išvengti ruošiant gatves antžeminio tramvajaus trasoms.

Draugai

Blog'ai