Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Apskrito stalo diskusijos dėl metropoliteno sistemos apžvalga




Š.m. vasario 25 d. Vilniaus miesto savivaldybėje „Metro sąjūdis“ organizavo apskrito stalo diskusiją dėl viešojo transporto modernizavimo ir metropoliteno, kaip vienos iš galimybių, diegimo Vilniaus mieste.






Vicemeras Romas Adomavičius

2011 m. vasario 14 d. ūkio subjektų grupė pasirašė sutartį su Vilniaus m. savivaldybe dėl viešojo transporto planavimo dokumento, kuris įvertins, kaip turi būti plėtojamas viešasis transportas ir kokios sostinei reikia elektrinės viešojo transporto rūšies – metro ar tramvajaus. Išvados bus pateiktos plačiajai visuomenės bei politikų svarstymui. Esant bendram sutarimui, Metropoliteno sistemos diegimą bus siūloma paskelbti Valstybei svarbiu ekonominiu objektu.




„Metro sąjūdžio“ valdybos narys Juozas Zykus

„Užsienio patirtis rodo, kad brangiausiai kainuoja diskusijos dėl Metro statybos, kurios kai kuriose šalyse tęsiasi net iki 50 metų. Lietuvos visuomenėje diskusijos ir svarstymai tęsiasi jau tris dešimtmečius. Tik esant aiškiai politikų pozicijai dėl Metropoliteno pripažinimo Valstybei svarbiu ekonominiu projektu, atsirastų reali galimybė Metropoliteno įgyvendinimui.“



J. Zykaus pranešimas




VGTU docentas Andrius Jaržemskis

Europoje metro statomas miestuose, kuriuose gyventojų skaičius siekia nuo 200 tūkst. iki 1.150 tūkst. gyventojų. Metro pagalba sprendžiama intensyvaus eismo mieste problema – spūsčių, taršos ir triukšmo mažinimas. Amerikoje metro tiesiamas į vystomus priemiesčius, siekiant pagyvinti jų vystymąsi. Metro įtaka vietinei ekonomikai labai didelė. Netoliese metro stočių esančio nekilnojamo turto kainos išauga 30-50 proc. lyginant su kitomis vietovėmis, taip pat sukuriamos naujos darbo vietos.

Doc. A. Jaržemskio pranešimas



SĮ „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis

Vilniaus miesto transporto spec. plano ruošėjai š.m. gegužės mėn. pateiks miesto visuomenei ir būsimai Tarybai keletą pasiūlymų kaip iš esmės pagerinti viešojo transporto būklę. Tarp pasiūlymų bus ir Metropolitenas. Ką pasirinks miesto visuomenė ir ją atstovaujanti valdžia, parodys ateitis.


Mindaugo Pakalnio pranešimas




Profesorius Jurgis Vanagas

Greitojo viešojo transporto sistemos (metropoliteno) poreikį Vilniuje diktuoja ne vien miesto, bet ir viso krašto teritorinio planavimo aktualijos, jų tarptautinis kontekstas. Be jos sostinė prarastų planuojamą vaidmenį Baltijos jūros regiono miestų tinkle.




Profesoriaus J. Vanago pranešimas









Profesorius Kastytis Dundulis

Geologiniai tyrinėjimai atlikti iki 50 metrų gylio, leidžia teigti, kad geologinės sąlygos Metropoliteno įrengimui pakankamai geros.



Profesoriaus K. Dundulio pranešimas







„Tiltra Group“ koncesijų departamento vadovas Vitoldas Sapožnikovas

„Pažangius visuomeninio transporto plėtros projektus Lietuvoje įgyvendinsime tada, kai bus pradėtas plačiai taikyti viešosios ir privačios partnerystės (PPP-Public Private Partnership) principas. Tam šiai sričiai yra reikalinga stipri viešojo sektoriaus parama".



V. Sapožnikovo pranešimas




Seimo narys, profesorius Kęstutis Masiulis

Konservatoriai savo partijos programoje numatę siekti Metro sistemos sukūrimo. Ministras pirmininkas yra davęs pavedimą ministerijoms išnagrinėti galimybę šį projektą paskelbti svarbiu ekonominiu objektu. Šiuo klaisimu inicijuosime diskusiją ir Seime.




Labai reikalinga Vilniui, moderni transporto priemonė.
Didžiausi privalumai - neteršia oro, nesudaro transporto "kamščių",
nekelia triukšmo, netrukdo judėti kitoms transporto priemonėms.
Būtų pasiūlymas sukurti dar vieną maršrutą - Perkūnkiemis(arba netgi
Tarandė arba Avižieniai) - Centras - Stotis(arba oro uostas).

Labai laukiam metro, greičiau statykit!