Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Apie Vilniaus metro

Ką vadiname metropolitenu?

Metropolitenas (metro) apibrėžiamas kaip miesto geležinkelis su visa jam priklausančia infrastruktūra, važinėjantis pagal geležinkelio eismo taisykles, t. y. turintis pirmumo teisę prieš kitas transporto priemones. Metro linijos gali eiti tiek po žeme, tiek ant žemės, tiek virš žemės ant specialių estakadų. Neretai metropoliteno trasas sudaro visų trijų tipų ruožai.

Požeminė metropoliteno stotis Niurnberge, Vokietijoje Žeme einanti linijos dalis Šveicarijos mieste Lozanoje Viršžeminė trasos atkarpa Rene, Prancūzijoje

Įdomi detalė – visi trys miestai yra kur kas mažesni už Vilnių. Mažiausiame jų – Lozanoje – nėra nei 130 tūkst. gyventojų, tačiau tai nebuvo kliūtis metropoliteno statyboms pradėti.


Tramvajus – neišsivystęs metropolitenas

Tramvajumi vadinama viešojo transporto priemonė, važinėjanti pagal kelių eismo taisykles ir privalanti dalintis gatve su kitais eismo dalyviais, t. y. automobiliais, troleibusais, dviratininkais ir pėsčiaisiais. Modernesnių tramvajų sistemų trasos gali būti iš dalies atskirtos nuo bendro eismo srauto. Tokio tipo tramvajus vadinamas lengvuoju miesto geležinkeliu (ang. Light Rail).


(Tramvajus Bordo (Prancūzija) gatvėse.)

Kuo skiriasi metro nuo tramvajaus?

Nors abiejų tipų sistemose keleiviai gabenami elektra varomomis transporto priemonėmis bėgiais, metropolitenas yra įvairiapusiškai pranašesnis už tramvajų. Metro pranašumai: didelis vidutinis greitis, keleivių pervežimo talpa, aukštesni saugumo ir komforto rodikliai. Esminis tramvajaus sistemos privalumas – mažesni diegimo kaštai, tačiau metropoliteno nešama nauda miestui nepalyginamai didesnė.


Koks turėtų būti Vilniaus metropolitenas?

Metropoliteno sistemą sudarys dvi susikertančios linijos ir viena žiedinė trasa:


Pirmąją 7–8 km atkarpą būtina statyti iš Pilaitės į miesto centrą. Tai lengviausiai pastatoma ir ekonomiškai efektyviausia trasa. Ją pratęsus iki Valakampių, būtų suformuota 1-oji linija Pilaitė-Valakampiai. Antroji linija sujungtų Vakarinį aplinkkelį ir Saulėtekis.

Žiedinė trasa turėtų prasidėti ties Tarande ir eiti tarp Nacionalinio stadiono ir Akropolio, prie Baltojo tilto praeiti virš pirmos metro linijos ir pasiekti Geležinkelio stotį. Nuo stoties pro Vingio parką, Parodų rūmus, per Lazdynų, Karoliniškių, Viršuliškių, Justiniškių ir Pašilaičių mikrorajonus vėl pasiektų Tarandę.

Siekiant sumažinti automobilių kiekį mieste, būtina prie įvažiavimų į miestą ir galinių metro stočių įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, o nutiesus metro liniją, senamiestyje dienos metu transporto eismą visiškai uždrausti.


Metro statybos organizavimas

Metro, kurio linijos sudarytų apie 40 km ilgio tinklą, būtų pastatytas per 20–30 metų. Pavyzdžiui, Helsinkio analogiško ilgio metropolitenas statomas nuo 1969 metų.

Metro statybos darbų organizavimas turi prasidėti nuo Metropoliteno įstatymo, kuris nurodytų, kokie šio projekto realizavimo dalyviai, kokios jų funkcijos, koks finansavimo būdas ir kokia nuosavybės forma.

Žinant Valstybės ir Vilniaus savivaldybės finansinę padėtį, Vilniaus metro projektas gali būti realizuotas tik privataus sektoriaus lėšomis su galima ES parama.

Pagrindinis šio, kelis milijardus litų kainuojančio, objekto statybos organizatorius turėtų būti Vyriausybė. Partneriai – savivaldybė ir verslo struktūros. Vyriausybė paskirtų instituciją, atsakingą už strateginio investuotojo paiešką ir AB „Vilniaus metropolitenas“ įsteigimą – vadinamą steigėju, taip pat spręstų ES paramos galimybę. Savivaldybė turėtų suplanuoti trasas ir statybos eiliškumą. Verslo struktūros finansuotų, statytų ir eksploatuotų, o pasibaigus koncesijos terminui, perduotų metro valstybei arba sudarytų naują sutartį.


Pirmoji Vilniaus metro atkarpa Pilaitė–Baltasis tiltas

Ekonomiškai efektyviausia ir techniškai lengviausiai įgyvendinama pirmoji metro trasa yra Pilaitė–Baltasis tiltas. Ji prasidėtų dešiniajame Neries krante ir tęstųsi per Žvėryną, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes iki Pilaitės seniūnijos. Kadangi Justiniškių gatvės ir Laisvės prospekto sankryžoje susidaro didžiausi keleivių srautai (daugumos keleivių darbovietės yra Neries žemutinėje dalyje, kairiajame upės krante), todėl siūloma metropoliteno diegimą pradėti nuo trasos Pilaitė–Baltasis tiltas.

Pirmo statybų etapo trasos ilgis – 7 km
Trasoje stočių – 7 vnt.
Didžiausias atstumas tarp stočių – 1,59 km
Mažiausias atstumas tarp stočių – 0,94 km
Vidutinis atstumas tarp stočių – 1,01 km

Esami ir prognozuojami keleivių srautai

Pagal Narbuto gatvės atkarpos Spaudos rūmai–Pedagoginio universiteto žiedas 2009 m. balandžio 31 d. dienos stebėjimo rezultatus nustatyta, jog per parą įvairiomis transporto priemonėmis įvyko apie 205 594 kelionių. Įvertinus ekonomikos atsigavimą, gyventojų skaičiaus augimą, kelionių skaičiaus padidėjimą dėl metropoliteno įvedimo bei kelio jungčių Pilaitė–Rykantai ir vakarinio aplinkelio įrengimą, kelionių gali padidėti iki 294 398 per parą. Remiantis pasauline patirtimi, rodančia, jog miestuose viena iš trijų kelionių atliekama metro, daroma išvada, kad per parą šioje atkarpoje metropolitenu pasinaudos apie 100 000 žmonių. Ekonominiuose skaičiavimuose priimta, kad per parą atliekama 60 000 kelionių.



Investicijos ir finansavimas

Atsižvelgiant į tai, kad šį projektą finansuoti vietos valdžia nėra pajėgi, siūloma projektą įgyvendinti pritraukiant investuotojus, finansuotojus (skolintas kapitalas). Projekto įgyvendinimui reikalingas lėšų pasiskirstymas:

• Privatūs ir instituciniai investuotojai - 148 mln. LTL
• Paskola - 843 mln. LTL




Pirmosios metro linijos atkarpos Pilaitė–Centras 1 km kaina

Metro linijos (900 m)30 mln. Lt
Metro stotelės (100 m) statyba10 mln. Lt
Metro sistemos įranga 1 km: telekomunikacijų tinklai, elektros tinklai, valdymo sistema, liftai ir eskalatoriai, ventiliacija, priešgaisrinė sistema, nusausinimo sistema, bilietų pardavimo ir tikrinimo įranga40 mln. Lt
Bėgiai 1 km15 mln. Lt
Nenumatytos išlaidos 1 km6 mln. Lt
Iš viso101 mln. Lt



Prognozuojami veiklos rezultatai

Pajamas planuojama surinkti iš keleivių bilietų, reklamos bei stočių laisvojo ploto nuomos. Bilietų kainos būtų tokios pačios kaip ir tuo metu esančio visuomeninio transporto. Jau pirmaisiais metais planuojama iš visos surinkti 60 mln. Lt pajamų. Prognozuojamos eksploatacinės išlaidos 15 mln. Lt (priimta vadovautis Ūkio subjektų grupės nustatyto 1 km metro traukinio pervežimo savikaina) ir 41,3 mln. paskolos su palūkanomis mokėjimas. Planuojamas pelnas siekia 3,7 mln. Lt. Didėjant metro populiarumui ir jo įtakai miesto plėtrai, didėtų ir keleivių srautai. Didėjant keleivių srautams, didėtų ir pajamos, per 20 metų veiklos planuojama gauti 445,6 mln. Lt pelno.


Viso projekto rezultatai:

Investuotojai gautų 9 proc.
Finansuotojams fiksuotos 6 proc. palūkanos
Valstybė per 20 veiklos metų gauna koncesininko mokamus mokesčius ir socialinę ekonominę naudą. Po 20 metų, koncesijos sutarčiai pasibaigus, metropolitenas atitenka valstybei.


Vilniaus metropoliteno maketai

Kernavės automobilių ir metro tilto per Nerį maketas vaizduoja vieną įdomiausių sostinės transporto mazgų su tiltu per Neries upę. Šalia tilto matyti dviejų lygių metropoliteno stotis, pirmosios linijos (Pilaitė – Centras) ir antrosios linijos (Pašilaičiai – Geležinkelio st. – Lazdynai – Pašilaičiai) susikirtimas.

Dviejų aukštų Kernavės tiltas J. Tumo-Vaižganto gatvę tuneliu po Konstitucijos prospektu jungia su naujai planuojama Kernavės gatve. Tilto apatinis aukštas – santvarinė dalis, skirta metro traukiniams, kurie riedės antrąja, žiedine trasa.. Viršutinis tilto aukštas skirtas gatvės transportui ir pėstiesiems.

Transporto mazgas makete vaizduojamas nuo Baltojo tilto, žiūrint į Geležinio vilko g. Maketo mastelis M 1:87.

Šiuo metu maketas eksponuojamas „Metro sąjūdžio“ surengtoje parodoje metropoliteno idėjos atgimimo dešimtmečiui paminėti.





Kitas maketas vaizduoja Geležinkelio stoties ir transporto mazgo sprendimus. Numatyta metro stotis aptarnautų žiedinę trasą. 4 metrų pločio ir 5 metrų ilgio maketas eksponuojamas Vilniaus geležinkelio stoties pastate.




Kontaktai

Juridinis asmuo: Viešoji įstaiga (VšĮ) „Vilniaus metro“
Adresas: Račių g. 8, 03156 Vilnius (Žemieji Paneriai)
Biuras dirba: I-V 07:00-16:00 (dėl susitikimų tariamasi iš anksto)
Tel.: 8~5 2311891; Faks.: 8~5 2653148
El. paštas: info@vilniausmetro.lt
Vadovas: direktorius Rimantas Pūkelis tel. 8~652 01393
WWW puslapio redaktorius: Jurgis Laskauskas (rsv@vilniausmetro.lt)

Įstaigos kodas Registrų centre: 300662124
Registracijos mokesčių mokėtojų registre data: 2007.03.22
Registravimo PVM mokėtojų registre data: 2007.06.07
PVM mokėtojo kodas: LT100003179717

Atsiskaitomoji sąskaita (IBAN): LT457044060005950044
Bankas: AB SEB bankas
Banko kodas: 70440
SWIFT kodas: CBVI LT 2X

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...komfortiškos keleivių laukimo sąlygos: žiemą ir vasarą galima palaikyti stabilią temperatūrą (žiemą galima sušilti, o vasarą – atsivėsinti).

Draugai

Blog'ai