Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Viltis miršta paskutinė
Audrius Čepulis Piliečių asociacijos
„Metro sąjūdis" narys

Krizė statybų sektoriuje vis dar tęsiasi. Ją tik šiek tiek sušvelnino tai, kad dalis firmų subankrutavo, dalis statybininkų persikvalifikavo į vaisių rinkėjus, žemdirbius, gyvulių augintojus ar darbuojasi kitose ES šalyse. Žinoma, šie žmonės nepraranda vilties dirbti pagal specialybę, todėl ilgainiui įsilieja į tų šalių statybininkų eiles nors pagalbiniams darbams vykdyti. Žinant mūsų žmonių darbštumą ir nereiklumą darbo sąlygoms, jie sėkmingai konkuruoja su vietiniais darbininkais. Įvertinę lietuviu darbštumą, drausmingumą ir kvalifikaciją, vietinių firmų vadovai leidžia jiems pasikviesti ir Lietuvoje likusius bendradarbius. Taip vyksta statybininku emigracija ištisomis brigadomis. Matant tokias tendencijas ir nelaukiant kol visi darbininkai išvažiuos, Lietuvos firmų vadovai priima sprendimus savo veiklą iškelti į užsienį.

Sumažėjus statybinių firmų. statybininku padėtis Lietuvoje gerėja, nes mažėja konkurencija ir kyla kainos. Taip už tuos pačius pinigus pastatoma mažiau.

Keista, bet to nemato valdžioje esantys ir į valdžią pretenduojantys politikai. Stojimo į Europos Bendriją sutartis įpareigojo visą ūkine veikla vykdyti privačioms verslo struktūroms, pusė Lietuvos ūkinės veiklos yra valdžios rankose.

Valdžios organizuojama ūkinė veikla neefektyvi, sudaro pagrindą korupcijai.

Nors didžiulius nuostolius ir gyvenimo diskomfortą visuomenė patiria dėl neišvystytų viešųjų paslaugų, bet valdžia nenori bendradarbiauti nei su visuomene, nei su verslo struktūromis, panaudoti jų iniciatyvą, patirtį ir pinigus viešųjų objektų statybai ir eksploatavimui.

Iš savo asmeninės patirties žinau, kad jau dešimt metų visuomeninė organizacija „Metro sąjūdis" dėl susisiekimo problemų sprendimo įvairiuose Lietuvos miestuose, o ypač sostinėje, beldžiasi į valdžios struktūras, tačiau supratimą ir elementarią pagalbą suteikė tik keletas politikų ir valdžios struktūrų darbuotojų.

Kurioziškas atvejis, kai 50 metų dviejų seniūnijų gyventojai susisiekia 110-ies metrų ilgio lietaus kanalizacijos vamzdžiu, o šiems darbams skirta ES parama nenaudojama. Pasiūlymas padėti vietiniams gyventojams ir nemokamai suprojektuoti normalią perėją Vilniaus savivaldybėje svarstomas jau treti metai.

Artėja rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Norinčių valdyti Lietuvą apstu. Pasirinkimas didelis: po keliolika kandidatų vienmandatėse bei apie 2000 kandidatų partijos sąrašuose. Būkime aktyvūs ir neabejingi ne tik statybos sektoriui, bet ir visos Lietuvos ateičiai. Susidarykime savo nuomonę, vertindami kandidatų nuveiktus darbus, o ne pažadus. Nelaukime, kol už mus nuspręs kiti.

Kažkas yra pasakęs, kad dalį žmonių galima mulkinti pastoviai, dalį - ilgai, bet visų ir visą laiką - neįmanoma.

Turėkime viltį, kad šį kartą mūsų pasirinkimas bus teisingas.