Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Vilnius nusisuka nuo metro

Politikai mikroautobusus palieka ramybėje - jie dar metus Vilniuje kursuos. Dabar jų galvose nauja vizija, esą vilniečiai galėtų važinėti mįslinga transporto priemone - nei metro, nei tramvajumi.


Atsisakys metro idėjos

Sostinės meras Artūras Zuokas anksčiau tryško entuziazmu sostinėje pastatyti tramvajų arba metro, tačiau vėl išrinktas j miesto vadovus šios minties po truputį atsisako.

Pastaruoju metu meras vis dažniau kalba apie visiškai naują modernų transportą, kuris mieste pakeistų atgyvena tapusius troleibusus.

Apie tai, kad metro bent artimiausiais dešimtmečiais Vilniuje nebus, užsimena ir Romas Adomavičius. Anot jo, savivaldybė ketina dairytis dar modernesnės ir pigesnės transporto priemonės.

„Galiu pasakyti, kad žmonės metro ir tramvajų įsivaizduoja pernelyg paprastai ir labai supaprastina šias sąvokas. Dabar jau yra tokių transporto priemonių, kurios už abi minėtas yra modernesnės ir patogesnės. Manau, kad Vilniuje nebus nei metro, nei tramvajaus, tačiau koks nors tarpinis ekologiškas variantas tikrai ateityje gali atsirasti", - kalbėjo R.Adomavičius.

Tačiau konkrečiai paaiškinti, apie kokią paslaptingą transporto priemonę kalbama, R. Adomavičius nesugebėjo. Esą viskas paaiškės po kurio laiko.

„Transporto galimybių studija mums aiškiai parodys, kokio transporto reikia miestui, kurios gatvės ir kurie rajonai yra labiausiai apkrauti, kur ką reikia tobulinti. Kai viską išnagrinėsime, tada matysime, ką pasirinkti", - toliau dėstė politikas.


Turi septynis variantus

Transporto studiją rengusi darbo grupė miesto tarybai pateiks septynis variantus, kaip ateityje galėtų atrodyti viešoji susisiekimo sistema Vilniuje. Tarp šių variantų analizuojama ir dabar esanti sistema, ir tokios modernios, apie kokias iki šiol Lietuvoje nebuvo nė svajojama.

„Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad toje studijoje analizuojami septyni variantai nuo paprasčiausių iki modernių susisiekimo sistemų. Nė viena jų nėra išskiriama kaip kokia nors geriausia ar blogiausia, dėl to apsispręsti ir pasirinkti reiks politikams. Pavyzdžiui, kalbama net apie tokias transporto priemones, kokias turi Londono Hitrou oro uostas. Tai tokios elektrinės kapsulės, kurios keleivius be jokių vairuotojų nuveža į tam tikrus taškus", - pasakojo laikinai savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pareigas einantis Algirdas Šešelgis.

Tačiau čia pat jis pripažino, kad tokia transporto priemonė Vilniuje perspektyvos kol kas turi mažai.

„Ši transporto priemonė labiausiai tinka labai nedidelei teritorijai, pavyzdžiui, prekybos centrui ar kokiam nors pramogų parkui, tačiau miesto transporto sistemos problemų nesprendžia. Be to, reikia, kad vizualiai jokia transporto priemonė netrukdytų. Studijoje aptariamos ir metro, ir tramvajaus, ir tų pačių mikroautobusų perspektyvos", - tikino A.Šešelgis.


Mikroautobusus dar paliks

Nagrinėdami viešojo transporto studiją miesto valdininkai buvo užsimoję iš sostinės centro išvaryti maršrutinių taksi verslu užsiimančias įmones. Buvo teigiama, kad mikroautobusai dubliuoja autobusų ir troleibusų maršrutus ir atima iš miesto įmonių pelną.

Vis dėlto Vilniaus vicemeras R.Adomavičius dienraštį patikino, kad maršrutinių taksi iškėlimo iš centro klausimas buvo atidėtas dar mažiausiai metams.

„Dėl šio klausimo buvo nuspręsta, kad dar metus mes jų neliesime ir pratęsime licencijas. Kol dar nėra alternatyvų ir galimybių studija neišnagrinėta tarybos, per anksti imtis tokių griežtų veiksmų", - „Vilniaus dienai" kalbėjo vienas miesto vadovų.

Anot politiko, visoms šiuo verslu užsiimančioms įmonėms, kurios liepos pradžioje sunerimo negavusios sutikimo pratęsti licencijas, leidimai kol kas bus išduoti.

Miesto valdininkų skaičiavimais, sostinėje yra daugiau nei 20 tokių mikroautobusų maršrutų, kurie bent 80 proc. dubliuoja miesto susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutų trasas bei kerta senamiestį ir naujamiestį.


Naujienos - dar negreit

Prieš metus pradėta rengti Vilniaus viešojo transporto galimybių studija jau beveik baigta. Pirminį projekto variantą rengusi darbo grupė dėlioja paskutinius taškus ir atiduos miesto politikų teismui.

Tačiau miesto vicemeras socialdemokratas R.Adomavičius į šį dokumentą, kuriame bus išdėstyta, kokiomis transporto priemonėmis ateityje važinės vilniečiai, ragina nežiūrėti kaip į staigių pokyčių garantą. Anot jo, studija tik nurodys gaires, o toliau spręsti teks miesto valdžiai.

„Kol kas tikrai negaliu teigti, kad artimiausiu metu Vilniuje bus kokių nors rimtų viešojo transporto sistemos permainų. Mes tik aiškiai matome, kad pokyčių ateityje reikės. Todėl jau dabar pradedame galvoti apie naujoves", - dienraščiui „Vilniaus diena" sakė politikas.

Gali būti, kad jau pirmame tarybos posėdyje po atostogų dokumentą svarstys miesto taryba. Jei studija bus įvertinta teigiamai, toliau ją nagrinės komitetai, departamentai ir miesto vadovai.


Sistema pasenusi

Šiuo metu Vilniuje veikianti viešojo transporto sistema nesikeičia jau daugelį metų. Troleibusai, autobusai ir mikroautobusai vis atnaujinami, perkami modernesni, ekologiškesni, tačiau iš esmės sistema nesikeičia jau dešimtmečius.

Pirmiausia bet kurios naujos rūšies, transportas pakeistų susenusius troleibusus. Gali būti, kad dabartinių viešojo transporto elementų ateityje iš viso būtų galima atsisakyti. Atėjus laikui keistis, tikriausiai keisis visa sistema.

Algirdas Šešelgis: Reikia vizualiai gražiau atrodančių transporto priemonių, kurios būtų ir kur kas patogesnės, kurios vežtų būtent ten, kur tikrai veikia.

A.Šešelgis tikina, kad esama Vilniaus viešojo transporto sistema vis dar pajėgi pervežti reikiamą keleivių skaičių, tačiau visiškai nebeatitinka nei patogumo, nei ekologiškumo kriterijų. „Žinoma, jei kalbėtume apie pervežimo pajėgumą, tai dabartinė situacija visiškai atitinka miesto poreikius. Tačiau šiandien juk jau iškyla ir kitų dalykų, kurie vien už pajėgumą yra net kur kas svarbesni. Šiandien reikia vizualiai gražiau atrodančių transporto priemonių, kurios būtų ir kur kas patogesnės, kurios vežtų būtent ten, kur tikrai reikia. Taip pat vienas svarbiausių elementų yra ekologija, kuria būtina rūpintis", - kalbėjo miesto valdininkas.

Jis tikino, kad pasirinkus bet kurį iš analizuotų variantų tektų šviesti visuomenę, nes tai nebūtų vien tik transporto priemonė, o ir visuma infrastruktūros elementų.

„Žmonės viską įsivaizduoja tiesmukai, taip, kaip yra nušviesti. Iš tiesų tai bet kurią priemonę pasirinkus tektų keisti daug infrastruktūros ir kitų dalykų", - pridūrė A.Šešelgis.


Be metro - be ateities?

Asociacijos Metro sąjūdžio pirmininkas Juozas Zykus aptardamas baigiamą ruošti koncepciją sako, kad miesto politikai padarytų didžiulę klaidą, jei lengva ranka atsisakytų metropoliteno statybų.

„Vilnius be metro - Vilnius be ateities. Manau, kad tai yra vienintelė ir pati geriausia išeitis ateityje sprendžiant susisiekimo problemas mieste. Daugybė Europos mažųjų miestų jau pasistatė metro ir ketina statytis, todėl argumentas, kad Vilnius yra per mažas, visiškai nieko vertas", - dienraščiui aiškino metro šalininkas.

Mero A.Zuoko kalbas apie per didelę metro kainą jis vadina iš senų laikų užsilikusiu stereotipu.

„Kodėl jie mano, kad reikėtų statyti viską iš savivaldybės ar valstybės kišenės. Mes siūlome tiesiog leisti statyti metropoliteną, bet statybų rūpesčius perduoti privačiajam kapitalui. Privatūs statytojai į metro galėtų investuoti ir miestui tai nebūtų brangus projektas", - įsitikinęs pašnekovas.

Tiesa, jis taip pat kalba apie pačias moderniausias metro atmainas. Šiuolaikinis metro esą veikia be vairuotojų ir užima itin mažai vietos.

„Toks metro, kokį daugelis pabuvusių užsienyje įsivaizduoja, kaip diena ir naktis skiriasi nuo naujausių šiuolaikinių jo atmainų. Dabar jie labai greiti, maži, gali būti net dviejų vagonų, tad tinka ir mažiems miestams, gali puikiai veikti be vairuotojų. Prancūzai, pavyzdžiui, labai vertina, kad atsisakoma vairuotojų, nes tuomet nebelieka kam streikuoti, viskas veikia greičiau ir tiksliau", - pasakojo J.Zykus.

Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt

Komentaras:

Susisiekimo problemai spręsti ir Naujos transporto rūšies (metro ar tramvajaus) spec. planui sudaryti yra paskirta 827 tūkst. litų, todėl labai keista, kad miesto valdžia pati projektuoja naujas susisiekimo sistemas ar bent pasakinėja ūkio subjektų grupei kokia sistema turi būti numatyta šiame specialiajame susisiekimo išvystymo iki 2030 m. plane. Tokia užsakovų – miesto valdžios ir vykdytojų – ūkio subjektų grupės partnerystė gali dar keliems metams atidėti susisiekimo problemos sprendimą iš esmės ir taip sudaryti didelių nepatogumų ir nuostolių miesto gyventojams.

Taip ir bus. Kalbejau su mikru vairuotoju tai jis jau ruosiasi nuo nauju metu darbo ieskotis. Zmones kalba, kad mikriukus panaikins

Kyla įtarimas, kad net kai paaiškės ekspertų išvados, kokia transporto rūšis Vilniuj naudingiausia, patogiausia ir t.t., miesto valdžia vis pasirinks kurią kitą... Liūdna...

Parsidavėlis tas Adomavičius. Sprendžia anksčiau laiko. Dar nera specialistu pasiūlymu, o jis jau išvadas daro.

Manau vicemero kadencija jo jau paskutine :)

Adomavicius keicia "veida".