Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Vilniuje vaikai mokyklą pasiekia vamzdžiu, kuriame buvo nuskendęs žmogus ir miega valkatos

Ketvirtadienį į Rugsėjo pirmosios šventę skubėjo vaikai. Vieni išdidžiai rikiavosi prie naujutėlės mokyklos ir bandė žvilgtelėti į juos pasveikinti atvykusį premjerą. O Zuikių gatvės moksleiviai tuo metu bandė neištepti šventinių drabužių ir batelių. Jie skubėjo pažliugusiu betoniniu vamzdžiu – į mokyklą. Tai Žemuosiuose Paneriuose gyvenančių ir į Vaduvos mokyklą skubančių moksleivių kasdienybė.

Ketvirtadienį susirūpinimą dėl Zuikių gatvės gyventojų pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovė piktinosi, kad nuo mokyklos geležinkeliu atskirti vaikai priversti eiti po pylimu įrengtu betoniniu vamzdžiu.

Anot D.Grybauskaitės, atsakomybę turėtų prisiimti Vilniaus miesto savivaldybė, todėl ji tikinti, kad meras A.Zuokas imsis veiksmų: „Labai tikiuosi, kad šitas klausimas bus garsiai paviešintas ir naujajam merui. Gal nors jisai sugebės sutvarkyti šią problemą.“

„Rudenio vakarais eiti mišku link vamzdžio vingiuojančiu keliu - tamsu. Nejauku čia vaikščioti, vakarais pasitaiko girtuoklių. Tamsiais vakarais, tėvai turėtų palydėti vaikus į mokyklą, o vėliau juos pasitikti. Mažiems vaikams čia vaikščioti nėra saugu“, - aiškino netoli Zuikių gatvės gyvenanti Ilona.

Moteris pasakojo, kad prieš penkiolika metų dirbo „Vaduvos“ mokykloje auklėtoja. Ten ji ir sužinojusi apie tunelį, kuriuo kiekvieną rytą turi kulniuoti Zuikių ir Voverių gatvių vaikai.

„Vienas vaikas susirgo ir jį reikėjo palydėti namo. Mes ėjome mišku, jo namų link, kai jis nurodė takelį, kuriuo turėtume pasiekti tunelį. Jis pats paaiškino, kad reikia eiti vandens nutekėjimo vamzdžiu, nes aš apie jie nieko nežinojau“, – pasakojo Ilona.


Važinėjo ir motociklu

Anot jos, yra keletas praėjimų į Zuikių gatvę – reikia eiti arba tuneliu, arba traukinio bėgiais. Miestą pasiekti galima ir automobiliu, tačiau tuomet reikia daryti mažiausiai penkiolikos kilometrų lankstą.

Zuikių gatvėje gyvenantis Jonas pasakojo, kad visą gyvenimą pėdino tuneliu – nuo tos akimirkos kai atvyko čia gyventi: „Henrikai, kada atsikėlėme čia? Kokių trisdešimt metų jau.“


Garbaus amžiaus vyras kalbėjo, kad tuneliu pėdina pėsčiomis. Nors prireikus senjoras sėda ant dviračio – išvykai iki parduotuvės. Pasitikslinus, ar dviratį reikia vesti, Jonas tikino, kad tuneliu galima važiuoti ir dviračiu – reikia tik pasilenkti.

Jonas pripažino, kad būdamas jaunesnis tuneliu šiaušdavo ir kitomis transporto priemonėmis: „Turėjau motociklą „Java“. Pasilenki, šviesa yra, tai ir važiuoji tuo tuneliu.“

Kitas Zuikių gatvės gyventojas, Henrikas, pasakojo, kad čia gyvena keturiasdešimt metų. Betoniniu vamzdžiu jis vaikšto kasdien ir ironiškai jį vadina „Vilniaus metro“.

„Juk po žeme, ar ne? Norėjome metro, tai ir turime. Anksčiau čia buvo kopėčios, tokie mediniai laiptai, kuriais užlipęs galėjai eiti per traukinių bėgius. Tačiau vėliau bėgiai buvo praplatinti – keturių eilių bėgius ne taip lengva greitai perbėgti. Ypač vaikams, turi juos palydėti“, - aiškino atkirstoje nuo miesto gatvėje gyvenantis Henrikas.

Kopėčios, kurios palengvindavo kopimą į statų šlaitą – supuvo. Todėl dažniausiai gyventojai pasirenka kelią tuneliu. Be to, vyresnio amžiaus žmonėms ropštis į kalną – jau per sunku.

„Visi žino šią problemą, seniūnija taip pat informuota. Sako, kad nėra lėšų. Tačiau mums nereikia jokio kelio. Mums svarbu, kad galėtume normaliai praeiti, nereikėtų pasilenkti. Jeigu tunelis būtų aukštesnis, būtų žymiai geriau“, - aiškino gyventojai.

Blogiausia, anot gyventojų, būna pavasarį. Tirpstančio sniego vanduo srūva nuo šlaito ir sukelia tikrą potvynį. Kartais vandens lygis tunelyje pasiekia pusę metro. Tuomet gyventojai priversti iki kelių braidžioti purvinu vandeniu.

Gyventojas Jonas pasakojo, kad vieną kartą tunelyje nuskendo žmogus. Pastarasis buvo įkaušęs, todėl brisdamas tunelio vandeniu, pargriuvo. Nesugebėjęs atsikelti, vyras prigėrė.

Netoli tunelio gyvenantys žmonės pasakojo, ne kartą tamsoje užmynę ant miegančių girtuoklių, kuriems beveik šimto metrų kelionė tuneliu – dažnai būna neįveikiama.


Eina trys mokiniai

„Į mūsų mokyklą iš Zuikių gatvės ateina trys mokiniai. Tunelis nėra kelias kuriuo leidžiam eiti. Ten yra tiesiog vamzdis. Aš manyčiau, kad tėvai, jei jie rūpinasi vaikų saugumu, neturėtų leisti juo eiti“, - kalbėjo „Vaduvos“ mokyklos direktorė Dalė Stundienė.

„Problema yra žinoma ir tai nėra pats geriausias būdas garantuoti gyventojams susisiekimą tarp skirtingų miesto vietų. Viskas priklauso nuo prioritetų ir lėšų. Be to, turi susiderinti skirtingos institucijos – minėta teritorija yra Lietuvos geležinkelių objektas. Galiu tik pažadėti, kad planuojant kitų metų biudžetą, svarstysime galimybę pradėti projektavimo darbus. O kada patys darbai bus pradėti vykdyti, priklausys nuo lėšų“, - kalbėjo Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

A.Zuokas peržvelgęs dokumentus pripažino, kad apie daugiametę problemą žino, tačiau ši problema Vilniaus miesto savivaldybėje niekada nebuvo prioritetinė. Artimiausiu metu A.Zuokas pažadėjo nuvykti ir pažvelgti į Zuikių gatvės gyventojų kasdienybę.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro eismui neturi įtakos meteorologinės sąlygos: sniegas, ledas, liūtys, vėjas ir t.t.

Draugai

Blog'ai