Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Vilniuje nusidriekė dar neregėtos spūstys

Spūstys vilniečiams - kasdienis kantrybės išbandymas, tačiau, nuo šio pirmadienio apribojus eismą viena judriausių sostinės Geležinio Vilko gatvių, jiems teko sukaupti paskutinius savitvardos likučius ir rūpestingiau skaičiuoti kelionės išlaidas.


Kelionė pailgėjo valanda

Vilnietis Linas Savėnas, kasryt iš Santariškių važiuodamas į darbą Geležinio Vilko gatve, spūstyje stovi bent pusvalandį, o dieną tą pati ruožą įveikia per 3 minutes. Važiuojantys iš kitos miesto pusės Į centrą taip pat jau Įprato automobiliuose tvarkyti pirmuosius dienos darbus ir važiuodami Geležinio Vilko gatve švaistyti savo laiką sankabai ir stabdžiams nuolat spaudinėti.

Iki šiol kelionių per Vilnių maršrutus ir laiką vairuotojai sutrumpindavo pasirinkdami Geležinio Vilko gatvę - ja važiuoja vos keli miesto viešojo transporto autobusai, o leidžiamas greitis vietomis - iki 80 km per valandą. Dabar net ir tie, kurie džiaugėsi galimybe Į darbą važiuoti vėliau nei 8 vai. ryto, gaišta laiką spūstyse. Vakarais kartojasi toks pat scenarijus. O viskas dėl paprastos priežasties - Vilniaus savivaldybės sprendimo apriboti automobilių eismą viena Geležinio Vilko gatvės juosta nuo lapkričio 19 d. iki 2013 m. kovo 31-osios. Nes šios ir A.Goštauto gatvių sankirtoje statomas viadukas.

„Supratau, kad nuo šiol būsiu priverstas išvykti iš namų bent pusvalandžiu anksčiau, nei įprasta. Mano draugas, gyvenantis taip pat Santariškėse, kas antrą dieną vyksta į Varėną. Jo kelyje - visas Savanorių prospektas, einantis per visą Vilnių. Pirmadienį jam kelionė vietoj įprasto pusvalandžio per miestą užtruko apie 1,5 valandos. Galite įsivaizduoti, kokia buvo jo darbdavių reakcija", -pasakojo L.Savėnas.


Aplenkti spūsčių nepavyko

Vienos centre įsikūrusios vertimo ; paslaugas teikiančios įmonės direktorius Audrius K. į darbą dažniausiai vykdavo prieš 10 val. Pirmadieni iš darbo vyras susiruošė apie 16.30 val., nes taip tikėjosi išvengti dar didesnių spūsčių.

„Anksčiau prieš 10 val. ryto važiuojant nuo Savanorių transporto žiedo Geležinio Vilko gatve centro link jau būdavo laisvas kelias. Net ir ankstesniu metu gatvė jau būdavo tuščia. O šiandien apie 10 val. ryto laiką dar leidau spūstyje. Analogiškai įsivaizduoju, kad ir 19 val. ten turės susidaryti spūstis, todėl bandysiu ją aplenkti išvažiuodamas iki 17 val. Gerai, kad galiu dirbti ir namie. Bet kitiems nepavydžiu", - dar pirmadienį prieš kelionę namo sakė įmonės vadovas.

Kitą rytą jis tvirtino, kad bandymas sukti ratą ir važiuoti ne Geležinio Vilko gatve, o Savanorių prospektu menkai tepadėjo.

„Vis tiek užtrukau ilgiau, nes ten daug šviesoforų, viešojo transporto, be to, tokių gudruolių kaip aš, kurie bandė taip apvažiuoti rekonstruojamą gatvę, buvo sočiai. Apskritai, ta viaduko statyba - tai ir mano, ir valstybės pinigų švaistymas. Viadukas ateityje bus naudingas tik „Verslo trikampyje" dirbantiems žmonėms. Kitiems vargu ar bus bent kokios naudos", - rekonstrukcijos nauda abejojo Audrius K. Be to, anot jo, keistas sprendimas vykdyti eismą trikdančias rekonstrukcijas ne vasarą, kai mieste mažiau automobilių, o rudenį. Net ir pradėjus statybas, pasak jo, kol viena eismo juosta būdavo uždaromu laikinai, kelininkai dirbdavo nuo 9 iki 17 val.


Siūlo alternatyvą

Vilniaus miesto savivaldybė išplatintose eismo organizavimo pakeitimo schemose siūlo kitus maršrutus: vykti Laisvės, Savanorių prospektais, Pylimo. Naugarduko, Mindaugo ar Švitrigailos gatvėmis.

Kol iki 2013 m. kovo 31 d. bus ribojamas eismas, Geležinio Vilko gatvės dalyje tarp A.Goštauto ir V.Pietario gatvių abiem kryptimis bus susiaurinta važiuojamoji dalis - palikta tik po vieną eismo juostą.



Artūras Zuokas:


ES lėšos skiriamos pagal grafiką, o mes turime prisitaikyti ir ja panaudoti.

Beje, pats Vilniaus meras Artūras Zuokas feisbuko paskyroje į klausimą, kodėl darbai nebuvo vykdomi vasarą, teatsakė: "ES lėšos skirstomos pagal jų laiką ir grafiką, t. y. iki 2014 m.. o mes turime prisitaikyti ir jas panaudoti."


Baigs tik 2014-aisiais

Savivaldybės teigimu, Geležinio Vilko, A.Goštauto ir V.Pietario gatvių rekonstrukcija yra vieno didelio projekto dalis, per kurį bus pastatytas naujas viadukas. Žadama, kad juo kasdien galės važiuoti 16 tūkst. automobilių, o kelionės laikas, sutvarkius gatvę, esą, sutrumpės beveik dvigubai.

Projektui įvykdyti buvo numatyta skirti 35 mln. litų, bet savivaldybė tikisi, kad jis bus atliktas 4 mln. litų pigiau. Rangovai planuoja sutvarkyti daugiau nei 0,3 km A.Goštauto ir beveik 0,8 km Geležinio Vilko gatvės ruožus bei pastatyti 0.6 km ilgio viaduką. Sutartis su rangovais pasirašyta gegužės 31 d. Darbus planuojama pabaigti 2014m.

Vilniaus miesto savivaldybė skelbė, kad viaduko per Geležinio Vilko gatvę į A.Goštauto gatvę statyboms bus skirta 13,531 mln. litų, gatvėms sutvarkyti - 9,591 mln. litų, inžineriniams tinklams - 8,107 mln. litų. ES projektui skiria 17,525 mln. litų, iš savivaldybės biudžeto projektui numatyta 13,705 mln. litų.


Zita Voitiulevičiūtė
zvoitiuleviciute@diena.lt

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro konstrukcijų eksploatacijos laikas ilgesnis, nes aplinka neardo konstrukcijų, atmosferos poveikis yra minimalus.

Draugai

Blog'ai