Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Vilniaus susisiekimas – ar kam nors rūpi?

„Kamščiai užkniso juodai“! Taip sako vairuotojai, jų keleiviai, viešojo transporto dalyviai, miesto gyventojai ir atvykėliai. Kažkas mums įdiegė brangius šviesoforus, nupirko brangių troleibusų, leido plėtotis mikroautobusams, netgi paleido geležinkelį tarp oro uosto ir geležinkelio stoties. Ar nuo to mūsų miesto susisiekimo būklė pasitaisė? Vargu. Kaip stovėjome spūstyse, taip ir stovime.

Ir tai natūralu. Taip yra visuose dideliuose miestuose, kuriuose nesirūpinama transporto plėtra. Būtent to paties transporto, kuris yra viena pačių pelningiausių investicijų šakų. To paties, nuo kurio vienaip ar kitaip priklausome mes ir mūsų giminės.

Kažkas turi brangius automobilius su švyturėliais, kažkas gyvena puikiausiuose rajonuose, o kažkas tiesiog nusispjauna į aplinkinių susisiekimą. Liūdna, jog tokių daug ir mūsų vadovybėje – miesto savivaldybėje.

Norėtųsi patogaus transporto. Sugalvojo bilietų tikrinimą prie durų – jis neveikia. Sumanė naikinti senus troleibusų maršrutus – kas iš to? Ne taip ir seniai pabrangino vienkartinius bilietus – kam nuo to geriau? Sostinės transporto įmonės kaip buvo, taip ir lieka skoloje. Pasikeitė valdininkai, pasifotografavo politikai prie troleibusų, sukvietė žurnalistus į spaudos konferencijas, pavarė reklamos, o viskas kaip buvo, taip ir liko.

Kiek laiko Vilniuje siūloma įvesti naujas transporto rūšis? Šauksmas tyruose. Idėjos marinamos net neužgimusios. Stalčiuose, neveiklume, abejingume ir nihilizme. Ar atsiras kas nors, kuris nori prisidėti prie Lietuvos sostinės susisiekimo plėtros?

Juk reikia. Deginam kurą spūstyse, dėl grūsčių darome žioplus eismo įvykius bei erzinamės nespėdami, važinėjame ne tokiais ir patogiais maršrutais ir neatrodo kad padėtis keistųsi į gerą. Gal užteks vieną kartą?

Kalbėti – viena. Daryti – tai jau kas kita. Šiuo metu visi tik ir kalba „reiktų“, „būtina svarstyti“, „imtis ryžtingų priemonių“. Ar nors vienas užsibrėžė konkretų tikslą – padaryti vilniečių susisiekimą patogiu? Šimtai tūkstančių žmonių pasakys ačiū, o tokį pareigūną bus galima pavyzdžiu rodyti – pažadėjo, ištesėjo, miestiečiai dėkoja, perrenka.

Vilniaus miesto gyventojai vis ieško kas galėtų išspręsti jų konkrečią problemą. Bet rinkdami vis nepataiko. Laikas apsispręsti.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasas galima kloti statmenai antžeminio transporto trasų arba laisvai pasirinkta kryptimi tai sutrumpina kelionės laiką.

Draugai

Blog'ai