Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Vilniaus metro paslaptis: šalininkai kalbesni nei oponentai

Aktualijų portalas Slaptai.lt dar sykį svarsto, kodėl metropolitenas – vienintelė priemonė, pajėgi Vilnių išvaduoti iš transporto spūsčių ir užteršto oro.

Apie metro privalumus mūsų portale jau pasakojo Seimo nariai Kęstutis Masiulis, Rimantas Dagys, Linas Balsys ir Vytautas Juozapaitis.

Intriguojantis parlamentaro Vytauto Juozapaičio komentaras

Kokius apibendrinimus būtų galima brėžti? Parlamentaras prof. Vytautas Juozapaitis pabrėžė, jog metro linijos Lietuvos sostinei reikalingos omenyje turint ne tik ekonominius, bet ir karinius – gynybinius aspektus. Juk požeminėse metro linijose galima slėptis nuo bombardavimų, radiacijos, stichinių nelaimių. Galų gale požeminės metro linijos – galimybė greitai ir saugiai evakuoti žmones.

Štai – keletas citatų iš Vytauto Juozapaičio videointerviu.

„Metro – unikali civilinės saugos sistema. Tai – puiki požeminė slėptuvė. Prisipažinkime, šiandieninis Vilnius neturi požeminių slėptuvių, galinčių priglausti tūkstančius žmonių. Sovietiniais laikais statytos požeminės slėptuvės arba privatizuotos, arba perdirbtos kitoms reikmėms. Todėl reikia turėti omenyje, jog metro tinklas, išvedžiotas po visu miestu, užtikrintų daugumos vilniečių saugumą. Saugotų ir nuo priešo oro atakų, saugotų ir nuo stichinių nelaimių, ir nuo, pavyzdžiui, radiacijos. Iš šio mano komentaro galima šaipytis. Bet turint omenyje istoriją, karčią patirtį ir šiandienines realijas, Vilniaus metro idėja mums turėtų būti labai patraukli.

Be to, greta metro linijų po žeme būtų galima įrengti ir ligoninių, ir maisto bei gėlo vandens saugyklų“. (Seimo narys prof. Vytautas Juozapaitis; Metro reikalingas Vilniui dar ir civilinės saugos sumetimais“).

Kariniai aspektai

Sutikite – ne tik įdomi, intriguojanti, bet ir svarbi prof. V.Juozapaičio pastaba. Ekonominio pobūdžio svarstymams apie metro reikalingumą ji suteikia naujų atspalvių. Tačiau keista, kad šių įžvalgų nepanoro komentuoti Krašto apsaugos ministerija.

KAM specialistams nusiunčiau laišką. Pabrėžiau, jog šiuo metu domiuosi metro statymo Vilniaus mieste perspektyvomis, jog Seimo narys Vytautas Juozapaitis, pateikdamas komentarą dėl metro reikalingumo, akcentavo ne tik ekonominius, bet ir saugumo aspektus.

Tad paprašiau, jog KAM specialistai pateiktų savuosius skaičiavimus. Pabrėžiau, jog videointerviu nebus karpomas, trumpinamas, iškraipomas.

KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento atstovas Laimonas Brazaitis netrukus pranešė, kad ieškos specialistų, kurie pateiktų profesionalų komentarą. Bet paskui sulaukiau mandagaus atsiprašymo - mobiliuoju telefonu patarė pašnekovų ieškoti kitose struktūrose.

Dėkui ir už šį „išsamų atsakymą“. Geriau toks, nei jokio. Ir vis dėlto keista: nejaugi krašto apsaugos ministerijoje nėra nė vieno specialisto, kuris galėtų paaiškinti, ar požeminis metro praverstų kariškiams? Patarimai, kad pašnekovų turėčiau ieškoti kitur, - mažumėlę juokingi. Ir be Strateginės komunikacijos bei viešųjų ryšių departamento darbuotojų patarimų žinau, jog turiu teisę kreiptis ir į kitas valdiškas struktūras.

Ironiškai kalbant – apie metro naudą civilinės saugos požiūriu man niekas neuždraus teirautis net ... žemdirbių. Tačiau KAM specialistų vertinimai būtų naudingesni. Įsivaizduoju, jog kariškių rekomendacijos turėtų sustiprinti metro šalininkų pozicijas. KAM pastaruoju metu išleido atmintinių, kaip civiliai gyventojai turėtų elgtis kilus karui. Atmintinėse rašoma ir apie būtinybę slėptis. Bet lietuvių galimybės slėptis – labai menkos. Menkos dar ir todėl, kad nei Vilnius, nei Klaipėda neturi požeminių metro linijų. Kalnų, kur galėtume slėptis, - Lietuva niekad neturės. O metro linijas galėtų įsirengti.

Žodžiu, diskusija, ar mums reikalingas metro, - ne tik ekonominiai skaičiavimai, kiek kaštuos statybų darbai ar važiavimo bilietai. Metro šalininkų ir oponentų kivirčai, kaip dabar aiškėja, priskirtini ir prie strateginės reikšmės klausimų. Jei būtų pasirinkta būtent ši viešojo transporto priemonė, viena metro linija vingiuotų po Pilaitės rajonu, kur stovi pagrindinės Lietuvos slaptosios tarnybos būstinė. Todėl nevalia pamiršti: stichinės nelaimės ar karo atveju Vilniuje įrengtų strateginės reikšmės objektų darbuotojai naudotųsi požeminio metro paslaugomis žymiai saugiau ir efektyviau nei antžeminiu transportu.

Tačiau Lietuvos sostinė šiandien neturi metro. Užtat Lietuva turi Seimo narių, kurie mano, jog Vilniui požeminė transporto priemonė – nereikalinga. Aktualijų portalas Slaptai.lt čia mato akivaizdžią intrigą: nejaugi ekonominės metro naudos (sumažėtų transporto spūsčių, avarijų, sumažėtų oro tarša) nematantys parlamentarai neįžvelgia saugumą nešančių privalumų (karo atveju po žeme slėptis ar po žeme keliauti iš vieno miesto galo į kitą kur kas saugiau nei ant žemės)?

Šiuos klausimus ypač knietėjo pateikti metro idėjai nepritariančiai Seimo narei Aurelijai Stancikienei. Jai buvo išsiųstas elektroninis laiškas, kviečiantis diskusijai. Kaip ir visiems kitiems parlamentarams, taip pat ir A.Stancikienei duotas pažadas, jog videointerviu nebus trumpinamas ar iškarpomas. Bet Seimo narė A.Stancikienė nepanoro kalbėti.

Vilniaus miesto savivaldybės nariai – ne itin kalbūs

Kol kas ne itin diskutuoti trokšta ir naujosios Vilniaus miesto tarybos nariai. Jiems taip pat išsiunčiau prašymą dėl videointerviu. Iš anksto nurodžiau net klausimus, kuriuos ruošiuosi pateikti: kokios transporto rūšys, Jūsų manymu, padėtų Vilniui išsivaduoti iš transporto spūsčių ir didelės oro taršos; koks Jūsų poržiūris į idėją Vilniaus mieste statyti požeminį metro; kokie, Jūsų manymu, metro privalumai ir trūkumai; Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius - Metro idėjos paramos grupės narys. Jis viešai yra pareiškęs, jog remia metro statymo Vilniaus mieste planus. Ar Jūs ir Jūsų frakcija palaikysite šią idėją; kaip vertinate "Metro sąjūdžio“ sukauptą informaciją apie metro privalumus; jei metro statyti Vilniaus mieste imtųsi privatus verslas už savo lėšas - tai gera ar bloga idėja, ar čia slypi gudravimai?

Taip pat garantavau, jog „videointerviu bus skelbiamas be sutrumpinimų, iškirpimų ir korekcijų“, jog „jau esame paskelbę videointerviu su "Metro sąjūdžio" vadovu Juozu Zykumi, Seimo nariais Kęstučiu Masiuliu, Linu Balsiu, Rimantu Dagiu, Vytautu Juozapaičiu.

Šis laiškas išsiųstas Vilniaus savivaldybės nariams – Renatai Cykackai (Lenkų rinkimų akcija), Mykolui Majauskui (TS-LDK), Dariui Kuoliui (Lietuvos sąrašas), Algiui Čaplikui – Lietuvos laisvės sąjunga) ir Mariui Skarupskui (LSDP). Šis laiškas taip pat išsiųstas Vilniaus miesto tarybos Aplinkos skyriaus vadovui Vidmantui Martikoniui, Ekonomikos ir finansų skyriaus vadovui Arūnui Šikštai, Miesto plėtros vadovui Gediminui Švilpai ir Socialinių reikalų vadovei Violetai Podolskaitei.

Kol kas sulaukiau tik dviejų atsakymų. Pirmasis atsiliepė konservatorių – krikščionių demokratų atstovas Mykolas Majauskas. Jis atsiuntė laišką, kurį pateikiu be sutrumpinimų.

„Dabartinė Vilniaus miesto transporto sistema pasižymi tuo, kad dauguma miesto gatvių, ypač miesto centro prieigose, dėl urbanistinės erdvės ribotumo yra nepritaikytos intensyviam ir nenutrūkstamam transporto eismui. Todėl ilgalaikėje viešojo transporto plėtros perspektyvoje metro sistema gali būti viena iš patraukliausių, kuri iš esmės pakeistų viešojo transporto funkcionalumą. Visos kitos galimos naujos transporto rūšys važiuotų tais pačiais esamais keliais ir nespręstų iš esmės eismo spūsčių bei keleivių patogumo problemų.

Visgi, kadangi metro yra brangiausia viešojo transporto rūšis, Vilnius galėtų ją pradėti diegti tik su Vyriausybės, ES struktūrinių fondų ir privačių investuotojų dalyvavimu. Augančiam Vilniui – tai ambicingas, bet ilguoju laikotarpiu realiai įgyvendinamas viešojo transporto plėtros iššūkis. Kita vertus, galime neabejoti, jog spartus naujų technologijų pritaikymas transporto srityje per šį ilgą laikotarpį pasiūlys miestui ir ne vieną alternatyvų sprendimą.“

Antrasis trumpą komentarą pateikė Vilniaus savivaldybės Aplinkos komiteto pirmininkas Vidmantas Martikonis. Jis – metro šalininkas. Į klausimą, kokios transporto priemonės padėtų Lietuvos sostinei išvengti transporto spūsčių, atsakė: „Jūs teisus, Metro“. Pasirodo, ponas V.Martikonis remia „požeminio-antžeminio metro idėją“. Kokius trūkumus matąs? Tai brangi transporto priemonė, tačiau privalumas – tikrai sumažintų transporto spūstis. Jis asmeniškai rems metro statybas Vilniaus mieste. Idėją, jog metro Vilniaus mieste statytų privačios firmos, laiko „gera idėja“.

Per dvejus mėnesius, intensyviai ieškant metro Vilniaus mieste privalumų ir trukumų, neįmanoma perprasti visų politinių ir ekonominių niuansų, intrigų bei požeminių srovių. Tačiau akivaizdu, jog viešumo šiuo metu labiausiai vengia ne metro šalininkai, o priešininkai. O ten, kur mažiau viešumo, mažiau ir skaidrumo, sąžiningumo, principingumo...



Gintaras Visockas

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasas galima įrengti Neries, gatvių ir geležinkelių šlaituose, po gatvėmis, o stotis – esamų pastatų rūsiuose arba po jais.

Draugai

Blog'ai