Vilniaus meras Remigijus Šimašius neatmeta, kad sostinėje ateityje galėtų atsirasti naujos transporto priemonės, tačiau pirmiausia turi būti maksimaliai išnaudotos esamo viešojo transporto galimybės, su miesto augimu suderinti ir transporto sistemos pokyčiai.

Į amžiną klausimą, kaip sutrumpinti miestiečių keliones, turės atsakyti ir šiuo metu rengiamas Vilniaus miesto darnaus judrumo planas.

Transporto klausimus spręs iš esmės Ilgą laiką tik kaišęs transporto skyles, Vilnius ėmėsi iš esmės spręsti, kaip miestiečiai patogiai galėtų judėti, kaip suderinti skirtingas transporto rūšis. Pirmą kartą kuriamame Darnaus judrumo plane, bus apibrėžta, kokia kryptimi vystytis sostinės viešasis transportas, numatytos tokių ekologiškų transporto priemonių kaip dviračiai ar elektromobiliai įliejimo į bendrą eismo sistemą priemonės, sureguliuota šviesoforų veikimo sistema.

Šiuo planu taip pat bus numatyta, kokia turėtų būti dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtra, parkavimo sistemos tobulinimas. Tai - į ilgalaikius sprendimus orientuotas dokumentas, kuris taps pagrindu planuojant miesto plėtrą ir vilniečių judėjimo srautus.

„Žinoma, didysis iššūkis – sudaryti sąlygas vilniečiams persėsti į viešąjį transportą. Kad tai atsitiktų, pirmiausia šis turi būti naujesnis, patogus, važiuoti punktualiai ir greičiau nei automobiliai”, – sakė R. Šimašius. Mero teigimu, į naujus autobusus vilniečiai galės sėsti jau šiemet, be to ruošiamasi viešajam konkursui, kuris atvers duris ir naujais autobusais vežančiam privačiam verslui.

Vilniaus meras pripažįsta, kad nors šiuo metu atnaujinamas miesto viešojo transporto parkas, plečiamas dviračių takų tinklas, pertvarkomos sankryžos, tačiau tokių priemonių neužtenka, tad ieškoma ilgalaikių sprendimų, kurie miesto eismo sistemą „sutvarkytų iš esmės”.

Mero teigimu, esminiai teigiami pokyčiai laukia jau greitai – šiais metais bus baigtas 3-iasis aplinkkelio etapas. Taip pat tvarkomi bus svarbūs transporto mazgai, tokie kaip Kalvarijų ir Kareivių gatvių susikirtimo vieta, Liepkalnio gatvė, kur planuojamas viadukas.

Tramvajaus projektas – nurašytas

„Manau, kad Vilnius turi ruoštis naujos transporto rūšies atsiradimui, nes yra jaunas, augantis miestas, turintis greitai spręsti transporto problemas. Artėjame prie tos ribos, kai to naujo transporto reikės, greitųjų autobusų nebeužteks. Bet ar būtent metro yra tas sprendimas, konkrečiai atsakys Darnaus judrumo mieste planas”, – sakė R. Šimašius.

„Specialistų vertinimu, per miesto centrą važiuojantis tramvajus yra ne išeitis, nes į siauras gatves įvedę dar vieną konkurentą negautume norimo efekto, o jo trasos įrengimas kainuoja labai daug: reikia pertvarkyti ne tik gatves, bet ir tiltus, perkloti komunikacijas, ir galiausiai paaiškėja, kad kaina nesiskiria kelis kartus nuo metro įrengimo kainos, o patogumo skirtumas – daugiau nei keli kartai.

Metro su viršžeminėmis trasomis kai kuriose vietose būtų radikalesnis sprendimas, bet norisi spręsti problemą, o ne parodyti, kad graži nauja priemonė mieste važiuoja”, – kalbėjo R. Šimašius.

Mero nuomonei pritaria ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, metro būtų ta transporto priemonė, kuri vilniečiams leistų efektyviau planuoti savo keliones mieste ir laiką.

Anot G. Nausėdos, kelionės mieste ir jų trukmė turėtų būti lengviau nuspėjamos nei yra dabar.

„Jei tau tam tikru konkrečiu metu reikia sklandžiai atsidurti taške B, tai metro, ko gero, yra geriausias pasirinkimas, nes tuo konkrečiu metu jis ir atvažiuos. Tuo metu planuoti kelionę gatvių transportu šiuo požiūriu yra sudėtingiau. Taigi metro tikrai būtų priemonė, kuri judėjimą mieste padarytų sklandesnį”, – teigė G. Nausėda.

Tiesa, anot ekonomisto, pirmiausia reikėtų suskaičiuoti, ar metro netaptų miestui nepakeliama finansine našta. Tačiau suskaičiavus transporto spūstyse prarandamus pinigus bei atsižvelgus į numatomą Vilniaus plėtrą, metro gali būti geriausiu pasirinkimu.

„Vilnius yra vienintelis augantis Lietuvos miestas, gali būti, kad ateityje jis pasivys Rygą ir taps milijoniniu miestu. Dėliojant judėjimo mieste planus į tai būtina atsižvelgti, nes tai ir yra didžiausias iššūkis”, – sakė G. Nausėda.