Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Vilniaus meras: kuriamas vaistas spūstims mažinti

Vilniaus meras Remigijus Šimašius neatmeta, kad sostinėje ateityje galėtų atsirasti naujos transporto priemonės, tačiau pirmiausia turi būti maksimaliai išnaudotos esamo viešojo transporto galimybės, su miesto augimu suderinti ir transporto sistemos pokyčiai.

Į amžiną klausimą, kaip sutrumpinti miestiečių keliones, turės atsakyti ir šiuo metu rengiamas Vilniaus miesto darnaus judrumo planas.

Transporto klausimus spręs iš esmės Ilgą laiką tik kaišęs transporto skyles, Vilnius ėmėsi iš esmės spręsti, kaip miestiečiai patogiai galėtų judėti, kaip suderinti skirtingas transporto rūšis. Pirmą kartą kuriamame Darnaus judrumo plane, bus apibrėžta, kokia kryptimi vystytis sostinės viešasis transportas, numatytos tokių ekologiškų transporto priemonių kaip dviračiai ar elektromobiliai įliejimo į bendrą eismo sistemą priemonės, sureguliuota šviesoforų veikimo sistema.

Šiuo planu taip pat bus numatyta, kokia turėtų būti dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtra, parkavimo sistemos tobulinimas. Tai - į ilgalaikius sprendimus orientuotas dokumentas, kuris taps pagrindu planuojant miesto plėtrą ir vilniečių judėjimo srautus.

„Žinoma, didysis iššūkis – sudaryti sąlygas vilniečiams persėsti į viešąjį transportą. Kad tai atsitiktų, pirmiausia šis turi būti naujesnis, patogus, važiuoti punktualiai ir greičiau nei automobiliai”, – sakė R. Šimašius. Mero teigimu, į naujus autobusus vilniečiai galės sėsti jau šiemet, be to ruošiamasi viešajam konkursui, kuris atvers duris ir naujais autobusais vežančiam privačiam verslui.

Vilniaus meras pripažįsta, kad nors šiuo metu atnaujinamas miesto viešojo transporto parkas, plečiamas dviračių takų tinklas, pertvarkomos sankryžos, tačiau tokių priemonių neužtenka, tad ieškoma ilgalaikių sprendimų, kurie miesto eismo sistemą „sutvarkytų iš esmės”.

Mero teigimu, esminiai teigiami pokyčiai laukia jau greitai – šiais metais bus baigtas 3-iasis aplinkkelio etapas. Taip pat tvarkomi bus svarbūs transporto mazgai, tokie kaip Kalvarijų ir Kareivių gatvių susikirtimo vieta, Liepkalnio gatvė, kur planuojamas viadukas.

Tramvajaus projektas – nurašytas

„Manau, kad Vilnius turi ruoštis naujos transporto rūšies atsiradimui, nes yra jaunas, augantis miestas, turintis greitai spręsti transporto problemas. Artėjame prie tos ribos, kai to naujo transporto reikės, greitųjų autobusų nebeužteks. Bet ar būtent metro yra tas sprendimas, konkrečiai atsakys Darnaus judrumo mieste planas”, – sakė R. Šimašius.

„Specialistų vertinimu, per miesto centrą važiuojantis tramvajus yra ne išeitis, nes į siauras gatves įvedę dar vieną konkurentą negautume norimo efekto, o jo trasos įrengimas kainuoja labai daug: reikia pertvarkyti ne tik gatves, bet ir tiltus, perkloti komunikacijas, ir galiausiai paaiškėja, kad kaina nesiskiria kelis kartus nuo metro įrengimo kainos, o patogumo skirtumas – daugiau nei keli kartai.

Metro su viršžeminėmis trasomis kai kuriose vietose būtų radikalesnis sprendimas, bet norisi spręsti problemą, o ne parodyti, kad graži nauja priemonė mieste važiuoja”, – kalbėjo R. Šimašius.

Mero nuomonei pritaria ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, metro būtų ta transporto priemonė, kuri vilniečiams leistų efektyviau planuoti savo keliones mieste ir laiką.

Anot G. Nausėdos, kelionės mieste ir jų trukmė turėtų būti lengviau nuspėjamos nei yra dabar.

„Jei tau tam tikru konkrečiu metu reikia sklandžiai atsidurti taške B, tai metro, ko gero, yra geriausias pasirinkimas, nes tuo konkrečiu metu jis ir atvažiuos. Tuo metu planuoti kelionę gatvių transportu šiuo požiūriu yra sudėtingiau. Taigi metro tikrai būtų priemonė, kuri judėjimą mieste padarytų sklandesnį”, – teigė G. Nausėda.

Tiesa, anot ekonomisto, pirmiausia reikėtų suskaičiuoti, ar metro netaptų miestui nepakeliama finansine našta. Tačiau suskaičiavus transporto spūstyse prarandamus pinigus bei atsižvelgus į numatomą Vilniaus plėtrą, metro gali būti geriausiu pasirinkimu.

„Vilnius yra vienintelis augantis Lietuvos miestas, gali būti, kad ateityje jis pasivys Rygą ir taps milijoniniu miestu. Dėliojant judėjimo mieste planus į tai būtina atsižvelgti, nes tai ir yra didžiausias iššūkis”, – sakė G. Nausėda.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasose įrengtose sekcijose galima kloti įvairias inžinerines komunikacijas (lietaus ir fekalijų kanalizaciją, ryšio ir elektros tinklus).

Draugai

Blog'ai