Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Vilniaus METROPOLITENAS - senamiesčio išsaugojimui

Europos miestai, o ypač šalių sostinės, susisiekimo problemas sprendžia išnaudodamos požeminę erdvę, t.y. įrengdamos metropoliteno sistemas.

Pirmiausia susisiekimas komplikuojasi senamiesčiuose, nes mūsų protėviai negalėjo žinoti apie dabartinę miestų plėtrą, šiuolaikinių žmonių socialinius santykius ir susisiekimo būdus bei transporto priemones.

Prieš du šimtus metų eiliniai miestiečiai susisiekdavo pėsčiomis, o labiau pasiturintys naudojosi vežikų paslaugomis, todėl ir miestų gatvės buvo pritaikytos tik šioms reikmėms tenkinti.

Laikui bėgant, miestai plėtėsi, o techninė pažanga leido tobulinti susisiekimą. Išradus elektrą, karietas pakeitė tramvajus, o dar po kelių dešimtmečių miestus užplūdo automobiliai. Vakarų Europos miestai automobilių antplūdį pajuto prieš 60 metų. Lietuvoje jis prasidėjo prieš 20 metų.

Didesni Europos miestai, tokie kaip Paryžius, Londonas, Berlynas nors ir turėjo gatvės transportą – tramvajų, bet lygiagrečiai įsirenginėjo ir požeminį geležinkelį – metropoliteną. Ir tai prasidėjo prieš 150 metų. Tokie miestai, kaip Stokholmas, Oslas, Helsinkis savo metropolitenų sistemas ryžosi statyti prieš 60 metų, būdami mažesni už dabartinį Vilnių.

Aplankius šiuos ir kitus Vilniaus dydžio miestus, kurių susisiekimo stuburą sudaro metropolitenas, matyti, kad ši transporto sistema išsprendžia daugelį šiuolaikinių senamiesčio problemų. Tai akivaizdu apsilankius Niurnberge.

Šis Vilniaus dydžio Vokietijos miestas turėjo tankų tramvajų linijų tinklą senamiestyje, bet prieš 40 metų ryžosi statyti metro. Pirmoji metro linija jungė visiškai tuščius laukus su senamiesčiu. Neurbanizuota teritorija pradėjo sparčiai vystytis. Neatpažįstamai pasikeitė ir senamiestis. Nutiesus metro, miesto centre buvo demontuotos tramvajaus linijos ir uždraustas automobilių transportas. Senamiestis įgijo tą pavidalą, kurį turėjo tuo metu kai jis buvo pastatytas. Čia nėra automobilių, jų keliamo triukšmo, teršiamo oro ir keliamo pavojaus žmonėms. Tiek vietiniai gyventojai, tiek turistai nerūpestingai vaikšto gatvėmis, galėdami pasigrožėti senovine architektūra, pasidomėti miesto istorija, neaplenkiant nedidelių suvenyrų krautuvėlių ir jaukių kavinukių. Miesto aikštėse vyksta kultūriniai ir šventiniai renginiai. Senamiestyje nesijaučia triukšmo, vibracijos, nekeliamos dulkės, dūmai negadina architektūrinėmis detalėmis turtingų pastatų fasadų. Dienos metu į miestą įvažiuoti leidžiama tik specialiajam transportui: gaisrinės tarnyboms, greitosios pagalbos mašinoms, kitam gyventojų reikmes tenkinančiam transportui į senamiestį įvažiuoti galima tik keletui valandų ir tai po vidurnakčio.

Be susisiekimo patogumo senamiesčio gyventojams ir jį lankantiems turistams metropolitenas atlieka ir miesto istorinio paveldo funkciją. Kai kuriuose kultūriniu paveldu gausiuose miestuose metropoliteno stotyse įrengti archeologinių radinių muziejai. Atėnų metropoliteno stotyse, esančiose šalia pasaulinio paveldo įžymybės Akropolio, įrengti archeologijos muziejai. Stočių sienose atvaizduoti visi metro stoties vietoje ištyrinėti kultūriniai sluoksniai, o erdviose stoties salėse eksponuojami archeologiniai radiniai. Juos gali apžiūrėti visi, metropolitenu besinaudojantys žmonės. Metro stotys ypač patogios eksponuoti stambius archeologinius radinius. Taip metropoliteno stotys, esančios senamiestyje, tampa miestų istorinio ir kultūrinio paveldo muziejais. Be Atėnų, tokią pačią funkciją metro sototys atlieka ir Bulgarijos sostinėje Sofijoje.

Vilniaus metropoliteno senamiesčio stotys taip pat gali pasitarnauti viešinant mūsų istoriją. Tam tikslui, projektuojant Rotušės, Reformatų ir Aušros vartų Vilniaus metropoliteno stotis, būtina numatyti erdves, kuriose bus eksponuojami ne tik šių stočių vietose atliktų archeologinių kasinėjimų metu rasti eksponatai, bet ir vertingiausi Vilniaus istoriją atskleidžiantys radiniai. Vilniaus senamiesčio ir jo istorinio paveldo išsaugojimas turėtų būti dar vienas argumentas Respublikos ir sostinės valdžiai diegti šią transporto sistemą – metropoliteną.