Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas - išeitis iš ekonominės krizės

Lietuvos ekonomika smuko bene daugiausiai iš visų ES valstybių. Žmonės, netekę darbo, o tuo pačiu ir pajamų išgyvenimui, masiškai emigruoja arba tenkinasi bedarbio pašalpa, kurią moka valstybė nemaža dalimi - skolintais pinigais. Negelbsti net dosni ES parama. Dauguma supranta, kad skolinimasis ir ES parama neamžini, ir mąsto, o kas gi toliau. Niekas nenori Graikijos likimo, kurios ekonomika - ties bankroto riba.

Visuomenė ieško išeities iš ekonominės krizės. Vieni siūlo daugiau dirbti, kiti - vartoti. Net veiklos ištroškusi visuomenės dalis pripažįsta ir mielai vartotų, jeigu būtų kam tą vartojimą finansuoti. Sovietiniais laikais žmonės papildomai uždirbdavo, pardavę pavartotą stiklinę tarą. Tačiau toks ekonomikos vystymo būdas, kaip žinome, patyrė bankrotą.

Lieka antras ekonomikos gaivinimo būdas - dirbti. Bet kokiai veiklai reikalingi resursai, todėl tiek vidinius, tiek ir iš šalies gautus resursus turėtume skirti ne vartojimui, o kūrybai. Prasmingai ir ekonomiškai efektyviai veiklai finansuotojų visada atsiras. Lietuvoje yra pakankamai veiklos, į kurią investavus litą, galima atsiimti pusantro. Bet problema yra ta, kad ši veikla - valstybiniame sektoriuje, o resursai, t. y. pinigai ir gamybiniai pajėgumai, - privačiame.

Kaip žinia, veiklą valstybiniame sektoriuje valdo visuomenės išrinkti politikai ir jų vadovaujamos valdžios struktūros. Nuo jų motyvacijos, supratimo, energijos ir priimamų sprendimų operatyvumo priklauso, ar bus leista viešos paskirties objektą statyti Lietuvoje, ar reikės važiuoti į kitą ES šalį, kurios valdžia greičiau suprato, kad iš ekonominės krizės galima ištrūkti, pasinaudojus privačiais pinigais, statant viešosios infrastruktūros objektus.

Toks ekonomikos vystymo principas buvo pradėtas taikyti prieš dvidešimt metų Jungtinėje Karalystėje. Tai vadinama viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimu (angliškai - PPP - Public-Private Partnership). PPP principu Didžiojoje Britanijoje, panaudojant privačius pinigus, yra statoma viešosios infrastruktūros objektų už milijardus litų. Privataus finansavimo iniciatyva (PFI) buvo paskelbta 1992 m. Šios iniciatyvos tikslas buvo glaudesnis bendradarbiavimas tarp privataus ir viešojo sektorių tiek centrinės, tiek vietos valdžių lygmenimis.

Pagrindiniai naujosios politikos (PFI) principai: rizika perkeliama f privatų sektorių; garantuojama, kad viešajam sektoriui skirti pinigai bus naudojami efektyviai. 1993 m. Kennethas Clarkeas paskelbė apie Privataus finansavimo kolegijos (steigimą. Jos vaidmuo buvo toks:

- skatinti viešojo ir privataus sektoriaus dalyvavimą iniciatyvoje;
- skatinti naujas idėjas;
- nustatyti naujas sritis, kuriose galėtų dalyvauti privatus sektorius;
- spręsti problemas, kurios gali trukdyti pažangai.

Clarkeo manymu, „privataus sektoriaus kapitalas bus pagrindinis augimo šaltinis" Jis perspėjo, kad Iždas netvirtins projektų, jei prieš tai nebus išnagrinėtos privataus finansavimo galimybės. Clarke'as aiškiai pasakė, jog nori maksimaliai padidinti privataus kapitalo panaudojimo galimybes, kad viešasis kapitalas būtų skiriamas toms sritims, kuriose negali dalyvauti privatus kapitalas. Dėl tokios Didžiosios Britanijos politikos PPP šioje šalyje labai išplito, ypač statant susisiekimo infrastruktūros objektus.

Šiuo metu PPP išplito ir kitose ES šalyse, ypač suaktyvėjo ekonominės krizės metu. Europos investicijų banko (EIB) duomenimis, 1990-2009 m. Europos Sąjungos šalyse iš viso pasirašyta 1 300 PPP projektų sutarčių, kurių vertė siekia 250 mlrd. EUR. Iki pastarojo dešimtmečio vidurio gana intensyviai augęs PPP projektų skaičius ir vertė pastaruoju metu stabilizavosi, ir netgi yra pastebima tokios veiklos mažėjimo tendencijų.

1990-2009 m. Jungtinės Karalystės PPP projektų dalis sudarė apie du trečdalius visų šie tipo vykdomų projektų. 10 proc. visų ES PPP projektų buvo vykdoma Ispanijoje, ir tai yra antras pagal dydį rezultatas senajame žemyne. Ispanijoje PPP projektų skaičius pastaruosius trejus metus turi tendenciją didėti.

1 lentelė. ES šalių PPP projektų skaičiaus bei vertės dinamika 1990–2009 m. 2 lentelė. Kai kurių ES šalių PPP projektų skaičius bei vertė, %

Jeigu Lietuvos valdžia siektų panaudoti nors vieną procentą ES įsisavinamų privačių lėšų, ji turėtų sudaryti sąlygas investuoti į viešąją infrastruktūrą daugiau kaip 540 mln. litų, ir tokiu atveju biudžetas gautų apie 200 milijonų pajamų. Deja, Lietuvoje visa viešoji infrastruktūra yra suvalstybinta.

Lietuvoje šiuo metu labiau paplitęs koncesijos principas, pagrįstas viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimu, ir bandoma įsisavinti būdą, kai privačiam sektoriui leidžiama savo lėšomis objektą pastatyti bei prižiūrėti, o valstybinis biudžetas daugel| metų privatininkui išmokės sutartą sumą.

Kadangi mūsų biudžetas yra ribotas, tai ir tokio bendradarbiavimo apimtis yra maža. šiuo principu yra pastatyta vienintelė mokykla - Balsių gyvenvietėje, Vilniuje. Tuo tarpu ES šalyse bendradarbiavimo būdų yra vairių (žr. lentelę).

Ieškant išeities iš ekonomikos sąstingio, ES šalyse PPP sparčiai vystosi ir intensyvėja. Tai atsispindi ES šalyse tuo klausimu vykstančiose konferencijose ir pasitarimuose. Šių metų vasario 21-24 d. Ženevoje Jungtinių Tautų būstinė organizavo viešojo ir privataus sektorių partnerystės dienas, kuriose dalyvavo Europos ir Azijos šalių viešojo ir privataus sektorių atstovai.

2012 m. kovo 13 d. analogiška konferencija buvo surengta Londone. 2012 m. gegužės 7-9 dienomis konferencija PPP klausimu vyko Varšuvoje. Šių metų liepos 9-10 dienomis Briuselyje vyks PPP informacinės dienos. Žmonės susitinka ir tariasi. Gaila, kad Lietuvai atstovauja tik privatus sektorius.

Pastaruoju metu, finansinių sunkumų spaudžiami, tam tikrą dėmes| pradėjo rodyti ir mūsų šalies viešojo sektoriaus atstovai, šių metų gegužės 23 d. Seime buvo organizuota diskusija tema „Viešojo ir privataus sektorių partnerystė: pasaulio patirtis ir Lietuva".

Viešajam sektoriui atstovavo: finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas, Seimo Ekonomikos komiteto narys Kęstutis Masiulis, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Privačiam sektoriui atstovavo: asociacijos „Metro sąjūdis" valdybos pirmininkas Juozas Zykus, UAB „Vilniaus rentinys" gamybos direktorius Audrius Čepulis, AB „Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, asociacijos „Lietuvos keliai" tarybos pirmininkas Stanislovas Kablys, Vilniaus Balsių bendruomenės pirmininkas Rimantas Micka. Viešojo sektoriaus atstovai ekonomikos vystymosi situacijos nedramatizavo. Jie įsitikinę, kad iniciatyvios savivaldybių administracijos gali daug nuveikti ir esamomis sąlygomis. To pavyzdys - Druskininkų savivaldybė. Privataus sektoriaus netenkina tokia viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo eiga. Jie teigia, kad pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, privačiam sektoriui suteiktos nelygiaverčio partnerio, tarno teisės.

Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką nei visuomenės, nei verslo atstovai neturi teisės kelti problemų ir siūlyti jas išspręsti PPP principu privataus sektoriaus pinigais. Galiojančiose PPP taisyklėse visos teisės suteiktos valdžios atstovams, o pareigos 1 verslo atstovams. Jų nuomone, neprotinga politika ir sąlygoja ekonomikos sąstingį.

Verslo atstovų teigimu, lengviau perkelti verslą į kitas ES šalis, nei bandyti įtikinti Lietuvos politikus leisti privačiomis lėšomis kurti viešąją infrastruktūrą savo šalyje. Verslo atstovų nuomone, būtina padidinti savivaldybių administracijų motyvaciją ieškoti privačių investitorių. Tuo tikslu reikėtų papildyti savivaldybių biudžeto sandaros [statymą nuostata, kad savivaldybių biudžetas priklausytų ir nuo toje savivaldybėje investuotų privačių lėšų.

„Verslo ir politikos" skaitytojus supažindiname su 2012 m. gegužės 23 d. Seimo Ekonomikos komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro organizuotos diskusijos „Viešojo ir privataus sektorių: pasaulio patirtis ir Lietuva" pasisakiusiųjų mintimis.

Kęstutis MASIULIS, profesorius,
Seimo Ekonomikos komiteto narys

Viešojo ir privataus verslo partnerystė - tai savotiška „penktoji pavara" valstybinio sektoriaus objektų raidai. PPP - tai mažiau išlaidų, daugiau plėtros ir pasiekimų, tai yra pagrindinis kelias iš ekonominės krizės. Viešojo ir privataus verslo partnerystę skatina tai, kad privatus sektorius turi pinigų; privačiame sektoriuje yra ir viešųjų objektų idėjų; privatus sektorius geriau organizuoja ir vykdo.

Lietuvoje esama daug objektų, kurie dėl lėšų stokos nebus pastatyti dar dešimtmečius, tačiau ar būtų blogai, jei jie atsirastų jau dabar ir už teikiamas paslaugas mokėtų tiesioginiai paslaugų gavėjai? Daugeliui lietuvių tokia mintis būtų sunkiai priimtina, nes nesame pratę mokėti už viešąsias paslaugas. Tačiau juk vien dėl to neturime daug kur trūkstamų kelių, tiltų, viadukų, tunelių, perėjų.

Pavyzdžiui, Vilniaus Balsių mikrorajono gyventojai juk nepraloštų, jei kas nors pastatytų kad ir mokamą tiltą per Nerį, ir taip atsirastų naujas kelias į Antakalnį, Nemenčinę. Toks tiltas buvo suplanuotas dar sovietmečiu, tačiau savivaldybė jo nežada statyti dar kelis dešimtmečius. Tokių kelių Vilniuje galėtų atsirasti ir daugiau - ne tik vienas kitas tiltas, bet net ir metro ar naujas oro uosto terminalas.

Taigi, PPP yra puikus ir valstybei palyginti nebrangus ar net ir visai nemokamas būdas atsirasti viešiems objektams, kurie tiesioginio valstybės finansavimo būdu artimiausiu metu negali būti pastatyti.

Ar atsakingi politikai pasiruošę atverti duris PPP iniciatyvai? Andrius Kubilius prieš užimdamas premjero postą buvo didelis PPP šalininkas ir entuziastas, bet dabar, matydamas biurokratų ir politikų stagnatorių pasipriešinimą, atrodo, nuleido rankas. Tačiau nesinaudoti pasaulio patirtimi Lietuvai yra didelė nesėkmė.

Aloyzas VITKAUSKAS,
Finansų viceministras

Viešojo ir privataus sektorių partnerystė (VPSP) kaip finansinė priemonė užsienio valstybėse pradėta taikyti po 1990 metų, Lietuvoje - nuo 1997 metų - tik koncesijos, nuo 2010 metų - kitos VPSP formos. Naujų VPSP formų atsiradimas sąlygojo poreikį skatinti VPSP procesą ir Lietuvoje. 2010 m. Vyriausybė patvirtino VPSP skatinimo programą, kurios pagrindiniai tikslai: stiprinti viešojo sektoriaus atstovų gebėjimus ir kompetenciją rengti ir įgyvendinti VPSP projektu; teikti pagalbą viešojo sektoriaus subjektams, rengiant VPSP projektų dokumentus. Programos rezultatai - 2011 m. LRV patvirtinti 3 pilotiniai projektai: Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės prie-žiūros vykdymo projektas; Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo iš Vilniaus miesto centrinės dalies 1-asis etapas; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato pastato Vilniuje, P. Vileišio g., projektavimas, statyba ir paslaugų teikimas bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 10, statyba ir paslaugų teikimas. Parengtos 10 projektų galimybių studijos.

Ričardas MALINAUSKAS,
Druskininkų meras

Sėkmingai veiklai vystyti yra būtini du dalykai: tarpusavio pasitikėjimas ir motyvacija. Jeigu kiekviename matysime potencialų nusikaltėlį, tuomet neverta veiklos nė pradėti. Jei verslininkas nebus suinteresuotas gauti pelno, jo nepritrauksi. Valstybinėse institucijose ir ministerijose nėra suinteresuotųjų. Žiniasklaida irgi daro „meškos paslaugą“, dažniausiai ieškodama tik blogų dalykų. Reikalingi idėjiniai žmonės, kuriems malonus rezultatas. Druskininkų vandens parko projektas, slidinėjimo arena taip pat buvo prilyginami „Vasiukams“, o štai dabar Vilnius apie gondolas šneka, o mes šią idėją jau šiais metais pradėsime įgyvendinti. Kas ir kaip daroma Druskininkuose?

Dar 2000-aisiais Druskininkai buvo narkomanų ir bankrutuojančių įmonių miestas. Reikėjo ieškoti būdų, kaip ištrūkti iš užburto rato: nėra poilsiautojų, nes nėra traukos objektų, o traukos objektų nėra, nes nėra investitorių, kurie eina per miestą ir nemato poilsiautojų, srautų, kad tie objektai būtų užimti. Iki to laiko Druskininkų kurortas plėtojosi tik sanatorine kryptimi.

Matėme tokią išeitį - išplėsti vystymosi kryptis: sanatorinis gydymas, turizmas, poilsis, pramogos, komercinis sportas, infrastruktūra nuo mažo iki suaugusiojo, veikianti visus metus. Savivaldybei patvirtinus investicinius projektus, per pirmus 6 metus investicijos padidėjo šešiasdešimt kartų. Tam buvo pa naudotos visos lėšos, kurios įmanomos pagal įstatymą. Turistų srautai kasmet auga 15-20 procentų.

Didelis dėmesys skiriamas privačioms investicijoms skatinti. Daug problemų kildavo ir tebekyla dėl privatizuojamų objektų miesto centre. Dauguma objektų - per nuomą, bet su labai griežtais terminais. Pastačius ar renovavus patrauklų objektą (tarkim, atnaujinus ligoninę), šalia jo jau privačiomis lėšomis atsirado kitų patrauklių objektų. Įrengus vandens parką, šalia pastatyti viešbučiai, ir tai teikia didelės pridėtinė vertės. Vyksta viešojo ir privataus verslo mainai, tačiau verslui reikia garantijų, kurias stengiamės suteikti per sutartis.

Arvydas AVULIS, AB „Hanner“
valdybos pirmininkas

Pakalbėti reikėtų, kokios naudos galėtų turėti visuomenę konkretūs atskiri visuomenės sluoksniai. Kaip pavyzdį pateikti galima būtų policijos komisariatus Vilniuje. Visi norime, kad teisėsauga dirbtų efektyviai, būtų užtikrinta viešoji tvarka, bet juk policijos komisariatai dirba praėjusio šimtmečio sąlygomis.

Norint šį klausimą išspręsti, reikalingos didžiulės investicijos. Valstybė, deja, pinigų turi tik tiek, kiek turi, todėl vienas iš būdų - taikyti viešosios ir privačios partnerystės principus. „Aš kaip investuotojas mielai tai daryčiau ir pasirengęs tai daryti jau šiandien“, - sakė Arvydas Avulis.





Juozas ZYKUS, asociacijos
„Metro sąjūdis" valdybos pirmininkas

Daugelį metų analizuoju Lietuvos infrastruktūros problemas ir jų sprendimo PPP principu galimybes. Ypač tai aktualu tapo prasidėjus ekonominei krizei, kai statybos darbų apimtys Lietuvoje sumažėjo 50 procentų. Buvo tikimasi, kad valdžia leis PPP principu privačiomis lėšomis tiesti kelius, statyti tiltus, kasti tunelius, suprojektuoti ir pastatyti Vilniaus metropoliteną.

Tie darbai pritrauktų kelis milijardus investicijų, būtų įdarbinti žmonės, o įmonių mokami mokesčiai papildytų biudžetą. Privatininkai savo investuotas lėšas gautų iš tiesioginių paslaugos gavėjų - keliaujančių piliečių. Deja, valdžia pasirinko kitą kelią: skolintais pinigais mokėti bedarbio pašalpas. Pasigesdami politikų pozityvaus požiūrio į PPP, verslininkai stengiasi perkelti savo veiklą į kitas ES šalis, kur dėl PPP statybos verslas vystosi sparčiau.

Audrius ČEPULIS, UAB "Vilniaus rentinys"
gamybos direktorius

Pastaraisiais metais, lankantis daugelyje užsienyje rengiamų konferencijų, išryškėjo atkakli viešojo sektoriaus kova už galimybę pasinaudoti privataus sektoriaus galimybėmis ir finansais. Sakydamas „privataus sektoriaus galimybėmis", turiu omenyje tiek fizines galimybes, tiek gebėjimą racionaliausiu būdu atlikti projekto įgyvendinimo darbus ir valdyti pastatytą objektą.

Konkurencinėje aplinkoje mažėja kaina, be to, siekiant pajamų, stengiamasi pritraukti vartotoją. O tai padaryti galima tik gerinant paslaugos kokybę.

Reikia atsižvelgti į tai, kad viešasis sektorius visame pasaulyje išgyvena finansinius sunkumus, o viešojo sektoriaus tikslas yra surinkti mokesčius ir gyventi iš jų, kai privataus sektoriaus tikslas - gyventi iš racionaliai valdomo projekto. Vienai šaliai kitą supratus teisingai, privatus sektorius dirbs ir mokės mokesčius, o viešasis sektorius iš privataus sektoriaus veiklos gaus mokesčių ir juos panaudos valstybės reikmėms tenkinti.

2012 m. vasario mėnesį Ženevoje vyko konferencija „PPP Days 2012", į kurią susirinko per 500 atstovų iš viso pasaulio valstybių. Kalbėjusieji pristatė tiek savo pasiekimus, tiek patirtas nesėkmes, įgyvendinant projektus VPSP principu. Įspūdį paliko gausus Kazachijos atstovų prisistatymas. Kazachijoje VPSP principu įgyvendinami tokie objektai, kaip oro uostai, keliai, ligoninės, darželiai...

Rimantas MICKA, Balsių
bendruomenės pirmininkas

Balsiai šiandien jau gali didžiuotis viešojo ir privataus sektorių partnerystės principu pastatyta Balsių mokykla. Tačiau kelias buvo ilgas ir sunkus, dar nuo 2003 m. objektas įtrauktas į PPP projektus, vyko du konkursai, ir tik trečiasis skelbtas konkursas tapo realybe.

Vykdant šį projektą pastebėjome, kad į tokių projektų valdymą reikėtų įtraukti pačius gyventojus. Reikalinga iniciatyva savo aplinką kurti patiems. Kai jaučiama, kas vyksta aplinkui, tada nepastatoma nereikalingų objektų. Nuogąstavimai, kad mokykla bus tuščia, nepasitvirtino, tėvai patikėjo, ir investicija į žmogų, į ateitį pasiteisino. Šie jauni žmonės gaus gerą išsilavinimą, kurs savo jaukią aplinką, jie dirbs, ir investicijos sugrįš.

Jeigu Lietuvos valdžia siektų panaudoti nors vieną procentą ES įsisavinamų privačių lėšų, ji turėtų sudaryti sąlygas investuoti į viešąją infrastruktūrą daugiau kaip 540 mln. litų, ir tokiu atveju biudžetas gautų apie 200 milijonų pajamų. Deja, Lietuvoje visa viešoji infrastruktūra yra suvalstybinta.

Stanislovas KABLYS, asociacijos
„Lietuvos keliai" tarybos pirmininkas

Užmirštame, ką duoda šis PPP principas: „Moka tas, kas vartoja". Jei norime eiti šiuo keliu, pasieksime ir socialinį teisingumą. Užsižaidėme skaidrumu. Dabar vykdomi viešojo pirkimo konkursai sukuria daug dirbtinių kliūčių ir atima labai daug laiko.

Didžiausias pasipriešinimas - ne verslininkų, o biurokratų. Norint eiti į viešuosius pirkimus, turi būti paruoštas ir verslininkas, ir biurokratas. Antras dalykas - reikia norėti ir mažinti nepasitikėjimą, taigi pridedame dar vieną „P" - pasitikėjimas.

Verslas pasiruošęs tiek finansiškai, tiek juridiškai, tik reikia jį suinteresuoti. Kai verslas yra pažangus, jis žvelgia į ateitį - jei šiandien nepavyks, pasiseks rytoj.



Parengė Juozas ZYKUS