Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

metropolitenas ir dviratis – idealus sprendimas greitam susisiekimui mieste

Sunkiai rastumėme miestą, kuriame gyventojai nebūtų skatinami iš nuosavų automobilių persėsti į viešąjį transportą. Dėl didelio eismo intensyvumo ir jo sukeltų spūsčių ne tik teršiamas oras, mieste tampa nemalonu gyventi, bet ir patiriami milžiniški finansiniai nuostoliai. Vis dėlto automobilis išlieka populiariausia susisiekimo priemone mieste ir Lietuvos sostinė jokia išimtis. Viena pagrindinių tokios situacijos priežasčių yra ta, kad automobilis leidžia keliauti nuo durų iki durų, išvengiant kelionių pėsčiomis nuo ir iki viešojo transporto stotelių.

Dėl šios priežasties žmonės yra pasiryžę skirti dideles sumas kurui, automobilio priežiūrai ir kitoms eksploatacinėms išlaidoms. Automobilį renkamės sąmoningai, nors tai kainuoja brangiau. Akivaizdu, kad, jei viešasis transportas sugebėtų gyventojus vežti nuo durų prie durų, kelionių automobiliais mieste ženkliai sumažėtų. Tačiau kaip tai įgyvendinti?

Metro ar troleibusų linijomis sujungti kiekvieną daugiabutį yra nerealu, todėl svarbu rasti būdą, kaip sutrumpinti kelionės iki stotelės trukmę. Viena iš priemonių – dviratis, kuriuo pasiekti viešojo transporto stotelę galima kur kas greičiau nei pėsčiomis. Tokia alternatyva ypač aktuali Vilniaus miestui, kadangi juntama tendencija plėstis į užmiesčio teritorijas, kurių greitojo viešojo transporto maršrutai nepasiektų, tad neilga kelionė dviračiu iki pagrindinių viešojo transporto arterijų galėtų pasirodyti priimtina.

Kaip priemonė didinti viešojo transporto pasiekiamumą, dviračiai pasaulyje taikomi plačiai, kuriamos jų dalinimosi sistemos. 2007 m. šių sistemų priskaičiuota vos kelios, o 2012-aisiais – jau per 400. Pagrindiniai tokios sparčios plėtros iniciatoriais tapo du Europos didmiesčiai – Barselona ir Paryžius, sukūrę stambiausias dviračių dalybos sistemas. Šių miestų bei Lilio, Liono, Reno ir Vienos, kuriose veikė mažesnės sistemos, sėkmingi pavyzdžiai paskatino sukurti analogiškas nuomos/dalinimosi sistemas tokiuose didmiesčiuose kaip Hangdžou, Londonas, Monrealis, Milanas ir Niujorkas.

Per penkerius metus Barselonos dviračių sistemos parkas išsiplėtė iki 6 tūkst., o Paryžiaus net iki 20 tūkst. dviračių. Nuo 2007 m. balandžio Katalonijos sostinėje atlikta per 50 mln. kelionių miesto sistemos dviračiais. Paryžiuje per trimis mėnesiais trumpesnį laiką tokių kelionių atlikta dvigubai daugiau – 100 mln. Gilinantis į skaičius tampa akivaizdu, kad miestui neturėti tokios sistemos yra didelė prabanga. Vilniuje jau kitų metų vasarą turėtų pradėti veikti dviračių nuomos ir dalinimosi sistema, tačiau būtinas atsakingas požiūris, kad tokia sistema netaptų tik giedrų vasaros dienų pramoga.

Šiuo metu dviratis kaip pagrindinė susisiekimo priemonė Vilniaus mieste nėra populiarus. Priežasčių yra įvairių: dideli atstumai, nesaugumas kelyje, vagysčių baimė, permainingi orai, kalnuotas reljefas ar tiesiog prestižo stoka. Tačiau dviratį naudojant ne kaip pagrindinę, o pagalbinę priemonę pasiekti reikiamą tašką, daugelis šių problemų tampa kur kas mažiau aktualios ar grėsmingos. Norint pasiekti viešojo transporto stoteles daugeliu atvejų netektų minti judriomis miesto gatvėmis, o kilometro ar dviejų kelionės metu silpnas lietus daug žalos nepadarytų. Nuosavų dviračių naudotojams išliktų aktualus dviračio saugumo klausimas. Jį spręstu prie stotelių įrengtos saugomos aikštelės dviračiams, kuriuose palikus dviratę transporto priemonę kelionė būtų tęsiama viešuoju transportu.

Visgi norint, kad toks derinys veiktų maksimaliai efektyviai ir iš automobilių perviliotu kuo daugiau miestiečių, reikalingas ir adekvatus viešasis transportas. Metropoliteno – greičiausios miestų viešojo transporto rūšies – ir dviračių integrali sistema bemaž efektyviausia, kadangi puikiai vienas kitą papildo – dviratis didina metro linijos aptarnaujamos teritorijos dydį, o metropolitenas užtikrina greičiausią ir saugiausią kelionę.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro konstrukcijų eksploatacijos laikas ilgesnis, nes aplinka neardo konstrukcijų, atmosferos poveikis yra minimalus.

Draugai

Blog'ai