Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Viešojo ir privataus sektorių partnerystės dienos 2012

2012 m. vasario 21-24 d. Jungtinių Tautų organizacija (JT) savo būstinėje Ženevoje (Šveicarija) surengė viešojo ir privataus sektorių parterystės (VPSP) dienas – „PPP Days 2012“. Šiame renginyje Lietuvai atstovavo tik privataus sektoriaus delegatai.Tai LNTPA, UAB „Peritus sprendimai“ ir VšĮ „Vilniaus metro“ atstovai.

Konferencija buvo suskirstyta į kelis etapus: pirmas dvi dienas vyko viešojo sektoriaus atstovų pasisakymai ir diskusijos beieškant palankiausių sprendimų. Valdžios atstovai turėjo puikią galimybę ne tik pristatyti savo šalį, bet ir susipažinti su kitų šalių pasiekimais ir įgyta patirtimi. Likusios konferencijos dienos buvo skirtos viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui. Susėdę už bendro stalo, viešojo ir privataus sektorių atstovai iš 85-ių pasaulio šalių galėjo pasidalinti tiek savo pasiekimais, tiek trūkumais įgyvendinant projektus VPSP principu. Taip pat buvo aptariami visų ūkio šakų projektų įgyvendinimo būdai ir priežastys, kodėl vienas ar kitas projektas liko neįgyvendintas.

Jungtinių Tautų įkurto VPSP ekspertų centro tikslas – kaupti ir saugoti visų VPSP projektų įgyvendinimo schemas ir, prireikus, sugebėti parinkti tinkamiausią mechanizmą sprendžiant valstybių problemas. Ekspertų centro uždavinys – parengti normas ir standartus, galinčius tenkinti visų valstybių interesus (priklausomai nuo objekto specifikos). Tačiau viena pagrindinių įžvelgiamų kliūčių – tai skirtingos valstybių galimybės. Logiška, kad išsivysčiusiose šalyse projektų įgyvendinimas vyksta slandžiau. Čia nėra problemos VPSP projektus įgyvendinti neskolintomis lėšomis arba su minimalia bankų pagalba. Tokiose šalyse investuotojas pajėgus savo lėšomis, ar pasitelkę struktūrinių fondų pagalbą, dengti statybos kaštus, o valstybė per eilę metų apmoka kapitalo ir valdymo išlaidas, bei perima objektą savo valdymui.

Ekonomiškai nestipriose šalyse tokių projektų įgyvendinimo specifika šiek tiek kitokia – nors jų poreikis yra didelis, bet tai riboja galimybės. Čia reikalinga bankų ar tartautinių finansavimo institucijų pagalba, be to, dažnai koją pakiša netobuli įstatymai, sudarydami sunkumų pasikviesti užsienio investitorius. Ribojama galimybė taikyti inovatyvius finansavimo mechanizmus.

Negalima pamiršti ir fakto, kad visas pasaulis išgyvena finansų krizę, todėl daug projektų sustojo ir laukia ekonomikos atsigavimo. Valstybės dažniausiai ieško būdų pereiti prie tokio modelio, kur finansavimas vyktų už vartotojų lėšas – investuotojas, pastatęs objektą, jį eksploatuoja ir sutartą laiką (25-50 metų), visas savo pajamas gauna iš vartotojo.

Viena iš dažniausiai susiduriamų VPSP problemų – tai viešojo ir privataus sektorių nenoras bendradarbiauti: privatininkai nesiūlo savo paslaugų, o viešojo sektoriaus atstovai neprašo pastarųjų pagalbos; nors seniai pripažinta, kad privatininkai turi daugiau žinių ir patirties, reikalingos efektyviam VPSP objektų įgyvendinimui.

Baigiantis konferencijai moderatoriai palinkėjo visiems kuo sklandesnio viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo, tarpusavio supratingumo. Tik esant tarpusavio pasitikėjimui ir supratimui įmanomas abiems pusėms naudingas rezultatas.



VšĮ „Vilniaus metro“
Projektų koordinatorius
Audrius Čepulis

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasas galima kloti statmenai antžeminio transporto trasų arba laisvai pasirinkta kryptimi tai sutrumpina kelionės laiką.

Draugai

Blog'ai