Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Verslininkai valdžiai rengia ultimatumą

"Nauji valdantieji prieš ateidami į valdžią verslui žadėjo mokestinių lengvatų. Kol kas mes jų dar santūriai laukiame. Tačiau jei iki vasaros valdžia pažadų neprisimins, tada klausimus galbūt jau kelsime mes", - dienraščiui LŽ pareiškė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.

LPK vadovo žodžiai nuskambėjo tuomet, kai dalis šalies verslininkų, neišsipildžius lūkesčiams gauti iš naujosios valdžios palaikymą, jau tyliai kalba apie galimybę savo verslą perkelti į užsienį. Nemažai Lietuvos įmonių kitose valstybėse dirba ir dabar. Ypač daug tokių bendrovių yra tarp tarptautinių krovinių vežėjų.

"Jei paklaustumėte, kiek procentų Lietuvoje verslu užsiimančių subjektų dabar savo verslą yra perkėlę į užsienio šalis, tikrai negalėčiau pasakyti. Kaip negalėčiau pasakyti ir to, kiek šalies įmonių jį dar ten rengiasi perkelti. Tam reikėtų atlikti ilgai trunkančius tyrimus, apklausas. Bet tokių bendrovių tikriausiai nėra mažai", - LŽ padėtį komentavo "ISM Executive School" Strateginio valdymo modulio vadovas Benas Adomavičius.

Kaip svarbiausias priežastis, kodėl verslininkai bėga laimės ieškoti kitur, jie patys įvardija nepalankią valstybės mokesčių politiką ir apskritai politiką verslo atžvilgiu. Šiuo požiūriu išskirtinę padėtį galbūt užima tiktai Lietuvos vežėjai. Jų motyvai kurti bendroves ar jų padalinius Rytuose ir Vakaruose mažai susiję su mokesčiais.


Keliasi iš praktinių sumetimų

Pasak Gyčio Vincevičiaus, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" atstovo, labai daug vežėjų įmonių ar jų filialų veikia užsienio šalyse, o daugiausia - Olandijoje, Rusijoje. Tačiau su Lietuvoje taikomais mokesčiais, kuriuos kai kurių kitų sričių verslininkai įvardija kaip nepalankius verslui, tarptautiniame krovinių vežimo versle tai yra mažai susiję. "Viską lemia geografija ir siekis turėti glaudesnius verslo ryšius. Pavyzdžiui, Olandija yra ta šalis, kurioje veikiančios įmonės mūsų vežėjams duoda labai daug užsakymų. Greitai ten prisisteigė ir lietuviško kapitalo vežimo įmonių, ir filialų. Tačiau tai nereiškia, kad įmonės pabėgo iš Lietuvos. Filialas reikalingas greitesniam ir operatyvesniam ryšiui su vietinės rinkos dalyviais palaikyti", - dėstė pašnekovas.

Anot jo, labai svarbi Lietuvos vežėjams ir Rusijos rinka. Tačiau veikdami mūsų šalyje verslininkai daug prarastų. "Rusams labai svarbu, kad jų rinkoje veikianti bendrovė būtų "sava", integruotųsi į specifinę šios šalies verslo bendruomenę. Tuomet ji ir vertinama kitaip, su jos atstovais šilčiau bendraujama, o tai padeda greičiau tvarkyti ir dalykinius reikalus", - kalbėjo G.Vincevičius.


Dideli projektai - ne Lietuvai

Krovinių vežimo verslas yra išskirtinė sritis, kuri mūsų valdžiai neturi didelių pretenzijų. Kitos įmonės dažniau keliasi į užsienį ar perkelia ten savo veiklą dėl jų verslą gniuždančių dalykų. Pavyzdžiui, viena iš tokių yra Vilniuje registruota bendrovė "Fortesta Invest". Ji specializuojasi plėtoti didelius su transporto infrastruktūra susijusius projektus, tačiau šiuo metu dirba daugiausia Suomijoje.

Kaip tvirtino bendrovės direktorius Ričardas Račinskis, šiuo metu į Vakarų Europos šalis yra perkelta net iki 90 proc. įmonės verslo. Užsienyje dirba ir beveik visi iš 88 įmonės darbuotojų. Anot R.Račinskio, didžiausi projektai, kuriuose šiuo metu subrangovės teisėmis dalyvauja "Fortesta Invest", yra Helsinkio (Suomija) metro linijos tiesimas bei žiedinės geležinkelio linijos statyba tame pačiame mieste. "Įgyvendinant šiuos projektus mūsų užduotis viena svarbiausių - pastatyti gelžbetonio konstrukcijas", - sakė LŽ pašnekovas.

Pasak R.Dargio, siekiant pritraukti užsienio kapitalo į Lietuvą reikia netradicinių valdžios sprendimų.

Kodėl bendrovė neranda darbo Lietuvoje? "Sumažėjo visų statybos darbų paklausa", - sakė R.Račinskis. Kita vertus, Vakarų Europos šalyse apsimoka dirbti dėl to, kad, jo tvirtinimu, "daugelyje tenykščių šalių yra daug palankesnė valstybės politika privačių įmonių atžvilgiu".

"Kaip yra pas mus? Tarkime, Europos krepšinio čempionatui, kuris įvyko 2010 metais, buvo statomos arenos, tiesiamos komunikacijos, taisomi keliai. Tačiau čempionatas pasibaigė - prapuolė ir darbai, daugeliui silpnesnių statybos bendrovių teliko bankrutuoti. O štai, pavyzdžiui, Suomijoje, statybų, ypač - didelių infrastruktūros, numatoma ilgiems metams į priekį. Įstatymas nustato, kad nepaisant ekonomikos būklės kiekvienais metais, pavyzdžiui, transporto infrastruktūrai prižiūrėti ir gerinti, privalo būti skirta ne mažiau kaip 7-8 proc. vietos bendrojo vidaus produkto. Iš jo vien automobilių kelių priežiūrai ir remontui kasmet atriekiama 500 mlrd. eurų (apie 1,7 trln. litų). Tuomet atsiranda vadinamasis perimamumas - baigus vieną darbą įmonė garantuota, kad turės kitą. Lietuvoje to nėra", - tvirtino "Fortesta Invest" vadovas.

Jo teigimu, Lietuvos valdžia netgi sugeba trukdyti privačiam kapitalui dalyvauti viešajame sektoriuje. Tarkime, Vilniuje jau daug metų kalbama apie galimybę už privačius pinigus pastatyti metro. Apskaičiuota, kad projektas kainuotų apie 20 mlrd. litų, kapitalas atkeliautų iš užsienio, o iš valstybės būtų pareikalauta tik mažytės jo dalies. Darbo ilgam atsirastų daugeliui Lietuvos statybos bendrovių. Tačiau pirmenybė kažkodėl teikiama visiškai neperspektyviam viešojo tramvajaus projektui, kuris ne tik būtų rizikingas valstybės finansams, bet jau yra ir nepasitvirtinęs kai kuriuose pasaulio miestuose.

"Manau, jeigu valstybė nepakeis požiūrio, dar daugiau sudėtingus projektus galinčių atlikti statybos bendrovių išvažiuos savo veiklos vykdyti į užsienį. Ir dar gerai, jei jos biurus paliks Lietuvoje ir mokės čia mokesčius. Betgi daugeliu atvejų taip tikrai nebus", - svarstė R.Račinskis.


Suviliojo mažesni mokesčiai

Tačiau jau ir dabar yra bendrovių, kurios savo biurus perkėlė į užsienį ir iš ten atlieka valdymą Lietuvoje. Dauguma biurų įkurti ES lengvatinių mokesčių šalyse, taip pat ir Estijoje. Pelno mokestis ir dalis kitų mokesčių atitenka būtent šių šalių biudžetams.

Dienraščio LŽ žiniomis, valdymą į užsienio valstybes yra perkėlusi "VP grupė", kurios holdingai veikia Maltoje ir Nyderlanduose, aviacijos paslaugų bendrovė "Avia Solution Group", kurios pagrindinė akcininkė registruota Kipre, taip pat investicijų bendrovė "Scaent Baltic", kurios valdymo įmonė veikia Nyderlanduose, azartinių lošimų bendrovė "Nesė", holdingą įkūrusi Liuksemburge, statybų bendrovė "Hanner", investicijas į Lietuvą daranti iš Estijos. Kai kurios iš minėtų šalių Lietuvos investuotojams patrauklios dėl to, kad, pavyzdžiui, visiškai neapmokestina dividendų. Kitos valstybės vilioja kitais pranašumais.

"Kodėl "Hanner" persikėlė į Estiją? Nes estai turi sistemą, kaip kapitalą pritraukti ir neišleisti jo. Kai pinigai paliekami įmonėje, o jos vertė didėja, Estija neapmokestina kapitalo. Jis apmokestinamas tik tada, kai pinigai išimami iš kasos ir pradedami naudoti asmeninėms reikmėms. Manau, kad taip elgtis yra racionalu. Nes valstybė turi būti suinteresuota, kad įmonė stiprėtų, - visų pirma finansiškai, savo kapitalu. Turint jo pakankamai lengviau ir netikėtai užklumpančius ekonomikos svyravimus atlaikyti", - aiškino LPK prezidentas R.Dargis.


Laukia ultimatumas?

Tuo metu Lietuva, pasak R.Dargio, kokiais nors ypatingais, investuotojų galinčiais pritraukti mokesčių sprendimais mažai gali pasigirti. Kapitalą į mūsų šalį traukia daugiausia pigi darbo jėga. "Bet kaip jį pritraukti mokesčiais? Kaip padaryti, kad jis užsuktų į Lietuvą ir jam apsimokėtų čia būti? Juk dėl jo pritraukimo vyksta žiauri konkurencinė kova tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Daug atsakymų tikėjomės sulaukti iš naujosios Vyriausybės, tačiau ji kol kas tyli", - sakė LPK vadovas.

Vidmantas UŽUSIENIS