Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

VPP - viešo ir privataus sektoriaus partnerystė
Viešo ir privataus sektorių partnerystė

Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą į priekį stumia verslas

Verslininkai nebelaukia valdžios malonės – jie patys tiesia pagalbos ranką, siūlydami dar kiek mistiškai skambantį viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo modelį PPP (ang. public private partnership). Trūkstamus susisiekimo, socialinės infrastruktūros objektus jie pajėgūs finansuoti patys. Suprantama, investuotojams reikia valdžios pritarimo jų siūlomoms sąlygoms. Pati valdžia pasiliktų koordinatoriaus ir kontrolieriaus vaidmenį.

Kitų metų pradžioje turėtų būti paskelbti pirmieji konkursai plėtoti nekilnojamojo turto projektus vadinamuoju PPP – viešosios ir privačios partnerystės metodu. Rinkos žaidėjai jų nekantriai laukia, tačiau baiminasi, kad pagalius į ratus kaišios finansavimo kliūtys.

Š.m. gruodžio 2 d. vykusioje konferencijoje tema: “Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė: valstybės politika ir teisinė aplinka” viešojo sektoriaus atstovai kalbėjo kaip įsivaizduoja partnerystę. Deja mūsų valstybės politika orientuota į sugriežtintą kontroliavimą, kas privataus sektoriaus nuomone bus didžiulis stabdis. Dabartiniuose teisiniuose aktuose šiuo požiūriu partnerystė nelygiateisė. Visos teisės - viešajam sektoriui, o visos prievolės – privačiajam. Tad laukia didelis ir atkaklus darbas lygiateisiškumui atstatyti. Pasak privataus sektoriaus atstovo J.Zykaus reikia mobilizuotis ir kitose formose išreikšti savo poziciją į valstybės politiką, partnerystę ir teisinę aplinką.

Tik Didžiosios Britanijos atstovas, kurioje PPP diegimas sudaro 80 procentų visų ES šalyse diegiamų objektų, atkreipė dėmesį, kad viešasis sektorius turi pasitikėti ir gerbti savo partnerį, tik tada bus gauti geri rezultatai, bet jo pasisakymas nuskambėjo kaip balsas tyruose. Mūsų atstovų pasisakymuose ta mintis neatsispindėjo.

PPP – ši trijų žodžių (Public Private Partnership) santrumpa, reiškianti VPP (Viešojo ir Privataus verslo Partnerystę), tampa vis populiaresnė. Apie tai kalbama valdžios kabinetuose, savo iniciatyvas reiškia statybininkus vienijančios asociacijos, bendrovių vadovai. Tik klausimas vis be atsakymo.

www.delfi.lt

VPP (Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės) renginių anonsas gruodžio mėnesiui.

Š.m. gruodžio 1 d. rengiama viešojo ir privataus sektorių apskrito stalo diskusija, kuria siekiama plėtoti dialogą su viešuoju sektoriumi. Diskusijos tikslas – pristatyti privataus sektoriaus veiklą ir pasiūlymus VPP plėtrai, apsikeisti informacija ir pasiūlymais dėl veiksmų koordinavimo, vystant VPP sistemą šalyje. Susitikime ketinama aptarti bei pateikti savo nuomonę šiais klausimais:

Jau trečiame LNTPA VPP (Viešojo ir privataus sektorių partnerystės) darbo grupės susitikime kalbėta aktualiais klausimais dėl VPP kaip modelio greitesnio ir aiškesnio reglamentavimo, dėl konkrečių projektų įgyvendinimo. Susitikime dalyvavo atstovai iš Vyriausybės, Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, nekilnojamojo turto specialistai, teisės ir finansų ekspertai.

Š.m. lapkričio 12 d. LNTPA iniciatyva įvyko pirmoji Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPP) projektų mugė Lietuvoje, kurią organizavo asociacijos VPP darbo grupė, aktyviai dirbanti viešojo ir privataus sektorių partnerystės srityje. Pasak darbo grupės pirmininko Juozo Zykaus, mugės tikslas buvo pristatyti konkrečius projektus, skirtus viešajam sektoriui, siekiant spartesnio jų įgyvendinimo. Taip pat vienas iš renginio tikslų - paskatinti VPP tinklo narius jungtis į iniciatyvinius klasterius pristatomų projektų įgyvendinimui.

Lapkričio mėn. Žinių radijo laidoje “Keturi kampai” su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos Viešosios ir privačios partnerystės darbo grupės pirmininku Juozu Zykumi diskutuota apie PPP – kaip svarbią anti krizinę priemonę, kuri padarys esminį proveržį sprendžiant sunkmečio problemas, kadangi mažėjantys ištekliai ir toliau skatins apjungti viešojo bei privataus sektorių tiek žmogiškuosius, tiek finansinius išteklius siekiant realaus ūkio atsigavimo. Tačiau tam reikia aiškios vieningos viešojo ir privataus sektoriaus politikos ir koordinatoriaus bei konkrečių projektų sąrašo. Ta proga pirmą kartą organizuojama PPP projektų mugė. Apie tai klausykitės viso pokalbio laidoje.

The player will show in this paragraph

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro konstrukcijų eksploatacijos laikas ilgesnis, nes aplinka neardo konstrukcijų, atmosferos poveikis yra minimalus.

Draugai

Blog'ai