Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

VPP - viešo ir privataus sektoriaus partnerystė
Viešo ir privataus sektorių partnerystė

2013 m. spalio mėn. 29, 30 dienomis Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Darni Europos miestų plėtra – Valstybės ekonomikos pagrindas“, skirta darnaus miesto vystymo idėjoms ir patirčiai pasidalinti.

Dalyvavo gausi įvairių Prancūzijos miestų atstovų delegacija, keletas svečių iš Londono, Austrijos miesto Liono, Olandijos - Roterdamo ir Mastrichto, Čekijos sostinės Prahos.

Vytautas Žukauskas
Lietuvos laisvosios rinkos
instituto vyr. ekspertas

Užsienyje šis modelis veikia be trikdžių. Jo principu įgyvendinami vieni didžiausių, reikšmingiausių infrastruktūros projektų. 0 pas mus šis modelis neįsisiūbuoja, nors keleto mėginimų būta. Kalbama apie viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) principą. „Statyba ir architektūra" šį kartą klausia: kodėl Lietuvoje beveik neveikia VPSP modelis, kodėl tokiu būdu neįgyvendinami projektai, kurių valstybė pati neįveikia? Kokios pagrindinės priežastys?

Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvoje iki 2012 metų pradžios buvo sudarytos ir galiojo 32 VPSP sutartys. Turint omenyje, kad tai galėtų padėti spręsti tokias problemas kaip biudžeto lėšų trūkumas, neefektyvi viešojo sektoriaus veikla, šis skaičius yra nedidelis.

2012 m. gegužės 23 d., trečiadienį, įvyko Seimo Ekonomikos komiteto ir Seimo Europos informacijos biuras organizuota diskusija „Viešojo ir privataus sektorių partnerystė: pasaulio patirtis ir Lietuva“.

Diskusiją vedė Seimo narys Kęstutis Masiulis, pranešimus skaitė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius BUDRYS, Seimo Ekonomikos komiteto narys Prof. Kęstutis MASIULIS, Finansų viceministras Aloyzas VITKAUSKAS, asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas ZYKUS, UAB „Vilniaus rentinys“ gamybos direktorius Audrius ČEPULIS.

2012 m. vasario 21-24 d. Jungtinių Tautų organizacija (JT) savo būstinėje Ženevoje (Šveicarija) surengė viešojo ir privataus sektorių parterystės (VPSP) dienas – „PPP Days 2012“. Šiame renginyje Lietuvai atstovavo tik privataus sektoriaus delegatai.Tai LNTPA, UAB „Peritus sprendimai“ ir VšĮ „Vilniaus metro“ atstovai.

Konferencija buvo suskirstyta į kelis etapus: pirmas dvi dienas vyko viešojo sektoriaus atstovų pasisakymai ir diskusijos beieškant palankiausių sprendimų. Valdžios atstovai turėjo puikią galimybę ne tik pristatyti savo šalį, bet ir susipažinti su kitų šalių pasiekimais ir įgyta patirtimi.

Š. m. sausio 31 d. vykusiame asociacijos inicijuotame LNTPA valdybos narių susitikime su LR finansų ministre Ingrida Šimonyte aptartos šiuo metu aktualiausios vystytojams mokestinės sistemos temos bei būdai kaip efektyviai valdyti valstybės turtą ir panaudoti privataus sektoriaus iniciatyvas viešųjų projektų įgyvendinimui.

Ministrė buvo informuota apie LNTPA kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija inicijuotą ir parengtą LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kurio pagrindiniai projekto tikslai yra

Š.m. gruodžio 7 d. Finansų ministerija ir Centrinė projektų agentūra už ES paramos lėšas organizavo konferenciją “PPP pasiekimai ir ateities perspektyvos”. Metų bėgyje, girdėdamas tik valdininkų tarpusavio pokalbius, lyg antrasis partneris neegzistuotų, buvau nusiteikęs skeptiškai, nes tikėjausi išgirsti tas pačias kalbas. Tačiau buvau maloniai nustebintas, kad nemaža dalis viešojo sektoriaus pranešėjų pagaliau suprato, kad norint vystyti PPP, reikalingas ir privatus partneris, būtina gilintis į jo motyvaciją dalyvauti ar nedalyvauti PPP. Tuo požiūriu ypač išsiskyrė Vilniaus miesto savivaldybės investicinių projektų skyriaus vedėjos Rasos Cibulskienės pranešimas.

LNTPA administracija organizavo susitikimą su CPVA atstovais ir aptarinėjo viešojo sektoriaus organizuojamos konferencijos klausimus.

Buvo pareikšta, kad LNTPA atstovai seka situaciją PPP vystymo klausimu, žino realią padėtį ir nelinkusi klausyti tų pačių pranešimų, kurie buvo ankstesniuose pasitarimuose, todėl prieš konferenciją siūlo paanalizuoti padėtį atskirai. LNTPA vadovybė užklausė koks kitų asociacijos narių požiūris ir kokie pasiūlymai šiuo klausimu.

Pateikiame UAB „Vilniaus rentinys“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Juozo Zykaus nuomonę:

Šią rugsėjo 1-ąją prisimins Vilniaus miesto Balsių bendruomenė. Trečiadienį čia pradėta statyti nauja pagrindinė mokykla. Iki šiol Balsių mikrorajono moksleiviai mokėsi senoje, 1930 m. statytoje medinėje mokykloje arba po 15-20 kilometrų važinėdavo į kitas sostinės mokyklas. Kitą rugsėjį naujoje mokykloje jau galės mokytis 800 pirmų-dešimtų klasių moksleivių.

Simbolinę rugsėjo 1-osios dieną premjeras Andrius Kubilius, Vilniaus miesto savivaldybės, bendruomenės ir statybininkų UAB "Merko statyba" atstovai į Balsių mokyklos pamatus įleido kapsulę su laišku ir palinkėjimais ateities kartoms ir pačiai mokyklai.

Susisiekimo ministerija, siekdama paspartinti privataus ir viešojo sektorių partnerystės (toliau – VPSP) projektų įgyvendinimą, inicijavo komisijos viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) susisiekimo sektoriuje projektų įgyvendinimo klausimams spręsti (toliau – Komisija) sudarymą (Įsakymas pridedamas).

Pirmasis Komisijos posėdis įvyko š.m. liepos 19 d.

Posėdyje buvo aptartas Komisijos darbų planas. Artimiausiame posėdyje numatyta sudaryti PPP principu įgyvendinamų objektų sąrašą, bei išanalizuoti procedūras ir metodus, kurių reikės laikytis įgyvendinant šiuos objektus pagal PPP principą.

2010 metų birželio 8 dieną vyko tarptautinė praktinė PPP konferencija "Viešojo ir privataus sektorių partnerystė siekiant modernios infrastruktūros: perspektyvios Lietuvai". Konferencijos metu svečiai iš Jungtinės Karalystės, LR Ūkio ministerijos atstovai, bankų atstovai, konsultantai bei PPP projektuose dalyvaujančios įmonės dalinosi dalyvavimo viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektuose patirtimi. Atviras dialogas ir patarimai turėtų padėti įmonėms suprasti, kaip ne tik sėkmingai valdyti PPP projektą, bet ir gauti maksimalią ekonominę naudą.

Seimo kanceliarijos informacijos analizės skyrius surinko ir pateikė viešo ir privataus sektorių partnerystės patirtį įvairiose ES šalyse. Ypač turtinga ir efektyvi Jungtinės Karalystės (Anglijos) viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo patirtis, kuri siekia jau 18 metų.

Visas dokumentas čia

Maskvoje viešintį Lietuvos premjerą Andrių Kubilių sudomino žinia, kad Rusijos vyriausybė koncesijos būdu ketina tiesti porą magistralių, kurios būtų mokamos. Šeštadienį Lietuvos ambasadoje Maskvoje pietavęs su Rusijos transporto ministru Igoriu Levitinu A.Kubilius teigė išgirdęs apie Rusijos sumanymą, kaip plėtoti infrastruktūrą.

lrytas.lt

The player will show in this paragraph

Darnios plėtros akademija penktadienį (2009-12-11) Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilniuje) organizavo konferenciją „Partnerystė - bendra mūsų ateitis". Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) iniciatyva surengtos DPA konferencijos pagrindiniais akcentais tapo šiemet vykusio III-ojo Lietuvos urbanistinio forumo rezoliucijos pasirašymas, LNTPA prezidento Roberto Dargio, Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Egidijaus Aleksandravičiaus ir DnB NORD banko vyriausio analitiko prof.habil.dr. Rimanto Rudzkio pasisakymai. Aplinkos ministras susilaukė kalbėjusių intelektualų priekaištų dėl neadekvačios aplinkosaugos politikos.

2009 metų gruodžio 10 dieną vyko konferencija tema “Viešojo ir privataus sektorių partnerystės perspektyvos Lietuvoje”. Žemiau pateikiame dalyvių pristatymus.