Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Užsieniečiai partnerystės projektuose nedalyvauja

Viešasis ir privatusis sektoriai ieško naujų bendradarbiavimo formų. Valstybė nedrąsiai tiesia ranką privačiajam sektoriui, kviesdama pagelbėti plėsti viešąją infrastruktūrą - Lukiškių kalėjimo perkėlimas į Pravieniškes yra trečias į dienos šviesą išlindęs bandomasis viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės (VPSP, angl. public private partnership, PPP) projektas. Verslas tokią iniciatyvą sveikina, bet pastabų irgi turi, nes valdininkai nori užimti visada teisaus pirkėjo, o ne partnerio poziciją.

Partnerystė su verslu yra vienas iš būdų valstybei sušvelninti finansinę investicijų į stambius infrastruktūros objektus naštą. Pavyzdžiui, į valstybei reikalingus objektus investuoja verslas, o viešasis sektorius išsimoka už šias paslaugas per 25 metus. VPSP skiriasi nuo koncesinių sutarčių. Privačiojo sektoriaus partnerystės projekto atveju verslas negali investuotų pinigų susirinkti parduodamoms paslaugoms rinkoje, todėl pinigus už paslaugas gauna tik iš valstybės. Lietuvoje tai dar neįprastas valstybės ir verslo bendradarbiavimo modelis - žalia šviesa jam uždegta tik prieš trejus metus.

Premjero sudaryta darbo grupė atrinko šešis bandomuosius projektus, kuriuos galima būtų įgyvendinti pasitelkus privačius partnerius.

Pirmasis toks projektas startavo 2010 m. vasarą - bendrovių „Merko statyba" ir „E.L.L. Kinnisvara AS" konsorciumas su Vilniaus savivaldybe pasirašė sutartį ir įsipareigojo pastatyti Vilniaus Balsių mokyklą ir ją valdyti 25 metus. Šią vasarą paskelbtas dar vienas VPSP konkursas - jo nugalėtojas privačiomis lėšomis ne vėliau nei per 3 metus turės baigti rekonstruoti laisvus Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pastatus ir į juos perkelti vienintelį Lietuvoje kalėjimą iš Lukiškių. Laimėtojas turės teikti ir įvairias ūkio priežiūros, kitas paslaugas, tarp kurių - maitinimas, skalbimas, kirpimas, drabužių taisymas. Preliminariai skaičiuojama, kad maksimali privataus partnerio darbų ir paslaugų vertė per 25 metus galėtų siekti ne daugiau nei 100 mln. Lt, o pradinė investicija į statybas sieks apie 20 mln. Lt.


Su trūkumais

Pastarasis VPSP projektas sulaukė didelio verslo susidomėjimo. Galimybę jame dalyvauti svarstė per 30 vietinių ir užsienio bendrovių, tačiau eksperimentui ryžosi tik penkios - Panevėžio statybos trestas, „Hanner", „City service", „Bendras verslas" ir „Pilies projektai". Už projektą atsakingas Kalėjimų departamentas buvo atidėjęs paraiškų priėmimą, kad dokumentus spėtų įvertinti užsienio bendrovės, tačiau tarp realių dalyvių užsienio bendrovių nėra. VŽ žiniomis, konkurso sąlygos joms pasirodė pernelyg painios ir sudėtingos.

Vietiniai rinkos dalyviai taip pat neoficialiai kalba, kad valdininkai galėjo labiau pasistengti rengdami konkurso sąlygas - klausimų kyla daugiau, nei yra atsakymų, todėl dalyvaujantiesiems bus sunku rengti pasiūlymus ir teks į tai investuoti solidžias sumas.

„Mes Estijoje esame pastatę tokios pačios paskirties statinį pagal visus ES reikalavimus. Labai atsakingai svarstėme, ar dalyvauti, bet nutarėme susilaikyti", - teigia Gediminas Tursa, UAB „Merko statyba" generalinis direktorius. Drauge su kontroliuojančia Estijos bendrove „Merko statyba" jau turi VPSP projektų įgyvendinimo patirties - Estijoje tokia viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo forma yra įprastas reiškinys.

„Viešasis partneris pageidauja, kad esami pastatai būtų renovuoti, o kokybiškai šito atlikti neįmanoma, nes jie jau pastatyti nekokybiškai. Tuos pastatus reikia nugriauti, bet tuomet niekaip neįtilptume į nustatytos sumos rėmus", - aiškina p. Tursa.

Arvydas Avulis, nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Hanner" vadovas, sako, kad valstybė ne visai žino, ko iš tiesų nori. Mat didžiąją dalį privačiam partneriui keliamų kriterijų gali atitikti tik statybos bendrovės.

„Toks įspūdis, kad valdininkai įpratę skelbti statybos darbų viešuosius pirkimus, todėl būtent taip ir surašė šio VPSP konkurso sąlygas. O juk čia reikia ne statybininko, bet investuotojo ir projekto valdytojo. Statybos bendrovės apskritai nesuinteresuotos tokiam ilgam laikotarpiui užšaldyti pinigus ir šiuo metu net nėra pajėgios. Kaip procesas turės vykti baigus statybos darbus, aprašyta gana miglotai - o juk projekto valdymas ir yra pagrindinis ir ilgalaikis privataus partnerio įsipareigojimas", - Lukiškių kalėjimo perkėlimo į Pravieniškes konkurso sąlygas komentuoja p. Avulis.

Kad atitiktų keliamus kvalifikacinius reikalavimus, daugelis įmonių į konkursą eina subūrusios konsorciumus. Anot p. Avulio, konsorciumui, kuris vykdys projektą, visam sutarties laikotarpiui numatyta kolektyvinė atsakomybė, o tai nėra logiška. Vaizdžiai tariant, tas, kas sumūrijo plytas, 25 metus bus atsakingas ir už kirpyklos teikiamas paslaugas.

„Kad ir kaip būtų, valstybės iniciatyvą labai sveikiname ir palaikome. Mums svarbu dalyvauti vien jau tam, kad įvertintume, kaip vyksta procesas, kokius patobulinimus galima siūlyti vėliau", - teigia p. Avulis.


Nesidera, bet įsakinėja

„Mūsų šalyje tiek daug baimių, kad dažnai nusprendžiama visai nieko nedaryti - esą taip saugiau. Manau, tai neteisinga pozicija. Kol VPSP yra naujas dalykas, bus tų klaidų, bet šiuo keliu reikia judėti ir mokytis. Valstybė pati neturės pinigų stambiems infrastruktūros projektams", - sako Robertas Dargis, NT plėtros bendrovės „Eika" vadovas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. Anot jo, konkurso patrauklumas ir sėkmė priklausys nuo to, kaip bendrovėms seksis derėtis su viešuoju partneriu.

Ponas Tursa teigia, kad statant Balsių mokyklą didžiausia problema buvo ta, kad valdininkai neįsiklausė į jokius teiktus sutarties pakeitimus.

„Mes siūlėme daug pakeitimų, kaip racionaliau pastatyti objektą ir sumažinti projekto kainą. Bet į juos nebuvo atsižvelgta. O vėliau valdininkai pradėjo manipuliuoti, kad projektas per brangus, bet kažkodėl neprisiminė, jog patys nenorėjo racionaliau perrašyti sutarties", - kalba p. Tursa. „Merko statybos" vadovas pažymi, kad viešajam sektoriui kol kas sunkiai priimtina idėja, jog abi sutarties šalys yra lygiavertės partnerės. Valdininkai mėgina užimti visada teisaus pirkėjo poziciją - jie kelia sąlygas, o verslas turi beatodairiškai jas vykdyti.

Jei valstybė norėtų eiti į dialogą, tikrai geranoriškai patartume, kaip parengti sąlygas, kad nekartotume kitų padarytų klaidų. Mes turime VPSP projektų sutarčių sudarymo, vykdymo, finansavimo pritraukimo patirties. Pasidalintume patirtimi, jei tik mūsų paprašytų", - teigia p. Tursa.

Šiuo metu patvirtinti 3 centrinės valdžios VPSP projektai:

  • Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros vykdymo projektas - pirkimas jau pasibaigęs, derinama partnerystės sutartis;

  • Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo Iš Vilniaus miesto centrinės dalies I etapas - vykdomas pirkimas;

  • Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato pastato Vilniuje, P. Vileišio g., projektavimas, statyba ir paslaugų teikimas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 10, statyba ir paslaugų teikimas" -derinamos pirkimo sąlygos.

ŠALTINIS: LIETUVOS NEKILNOJAMOJO TURTO PLĖTROS ASOCIACIJA

Aut.: Inga Razmaitė
Verslo Žinios

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...tinkamai ir laiku numačius trasas, metro statyba ir eksploatacija yra pigesnė nei tramvajaus.

Draugai

Blog'ai