Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Urbanistiniams centrams būtinas greitas susisiekimas

Prieš porą savaičių Seime buvo pristatyta Lietuvos miestų ir regionų plėtros kryptys ir prioritetai – naujojo Lietuvos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Plano sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija – iki 2050-ųjų. Vystant erdvines sistemas bus įgyvendinami miestų partnerystės principai, kuriuos siūloma taikyti tiek Vilniaus ir Kauno, tiek ir kittiems miestams.

Tikslinga, kad toks principas būtų taikomas ir pajūrio miestams – Klaipėdai, Palangai ir Neringai. Tokia šių miestų partnerystė leistų geriau išnaudoti jų rekreacinius, kultūrinius, turizmo ir ekonominius resursus. Panašus kaimyninės Lenkijos miestų Gdansko, Sopoto ir Gdynės darinys, Trimiestis, davė tokį efektą, kad pagal ekonominius rodiklius atsidūrė antroje vietoje po Varšuvos.

Vilniui keliamas uždavinys – konkuruoti su Ryga, Varšuva, Minsku. Tad dar aktualesnė tampa Vilniaus – Kauno dvimiesčio idėja. Tam, kad ji būtų gyva, pirmiausia būtinas greitas ir kokybiškas susisiekimas.

Šis klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai: paruoštas teisinis pagrindas dvimiesčiui, ieškoma priemonių ir būdų užtikrinti greitą ir kokybišką susisiekimą tarp miestų bei efektyvų viešąjį transportą pačiuose miestuose. Efektyviausia susisiekimo priemonė tarp miestų – greitasis geležinkelis, skirtas keleiviams vežti ne mažesniu kaip 250 km per val. greičiu. Vilniaus mieste reikėtų planuoti naują geležinkelio stotį vakarinėje miesto dalyje, kuri miesto geležinkeliu – metro būtų sujungta su Vilniaus centru, o Kaune panaudoti europinės vėžės geležinkelio stotį Karmėlavos oro uoste. Tai leistų greitai, saugiai ir patogiai ekologišku transportu iš Vilniaus pasiekti Kauną per 15-20 minučių. Šio projekto juridinį pagrindą sudarytų LR Seime priimtas Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas bei rengiamas Vilniaus – Kauno dvimiesčio sukūrimo įstatymas. Pastarojo įstatymo rengimui pritarė Parlamentinė dvimiesčio idėjos paramos grupė, kurią sudaro 80 Seimo narių. Siūlomus sprendinius svarbu įtraukti į dabar rengiamą Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą (VBP), kadangi užstačius teritorijas tie patys darbai ateityje ženkliai pabrangs. Pagal Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, Vilniaus mieste šią priemonę turėtų planuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Kad tai yra aktualu, atkreipė dėmesį Aplinkos viceministras Marius Narmontas, tarp didžiausių problemų įvardinęs aplinkos taršą ir transporto spūstis. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai nustatė, jog nuostoliai, patiriami dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse zonose Lietuvos miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje 2007 m. sudarė 2,735 mlrd. eurų. Iš jų neigiamas poveikis aplinkai siekia 361,9 mln. Eur. Vilniaus mieste suminiai transporto neigiamo poveikio kaštai sudarė 1,75 mlrd. eurų. Sostinės 2019 metų biudžetas yra 679,5 milijono eurų, tad galima tvirtinti, kad transporto neigiamo poveikio kaštai dėl automobilių spūsčių ir kitų neigiamų faktorių viršija Vilniaus miesto biudžetą 2,6 karto.

Dabar Vilniaus miesto visuomenei pateiktame sostinės Bendrajame plane 30-čiai metų planuojama tiktai atnaujinti autobusų parką bei diegti autobusų greituosius maršrutus. Šie siūlymai iš esmės patiriamų nuostolių nesumažins.

Lieka tikėtis, kad Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcijos pristatyme paminėti prioritetai – dėl miesto vystymo, susisiekimo, kelių tiesimo – ras patvirtinimą ir plano sprendiniuose. Jame turėtų atsirasti greitojo keleivinio geležinkelio linija Pilaitė – Karmėlava, greitas ir patogus susisiekimas tarp pajūrio miestų, į sostinės bendrąjį planą grąžintos bėginio transporto – metro trasos,šiuolaikinio – greito, saugaus, patogaus ir netaršaus transporto sistemos diegiamos kituose didžiuosiuose mūsų miestuose – daug didelių projektų. Nes ir mažas vaikas žino: ne mažais patrepsenimais, o dideliais darbais kuriama didinga ateitis. Čia viaduko ar dviračių tako gali ir neužtekti.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasose įrengtose sekcijose galima kloti įvairias inžinerines komunikacijas (lietaus ir fekalijų kanalizaciją, ryšio ir elektros tinklus).

Draugai

Blog'ai