Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Tulūzos metro – metropolitenas mieste, gyventojų skaičiumi panašiame į Vilnių

Tulūzos metro – greitojo viešojo transporto sistema, aptarnaujanti antrą pagal dydį pietinės Prancūzijos miestą – Tulūzą – turinčią 433 tūkst. gyventojų, bei jos priemiesčius. Šiuo metu sistema sudaro dvi požeminės linijos - A ir B. Šiomis linijomis per dieną pervežama apie 350 tūkst. keleivių. Mieste taip pat yra C bei D priemiestinio geležinkelio linijos, einančios į miesto vakarus ir Muret priemiestį. T1 tramvajaus linija (seniau vadinta E) jungia Tulūzos miestą su Blagnac oro uostu.

Linija A jungia Basso-Cambo su Balma Gramont. Didžioji jos dalis nutiesta po žeme, tačiau yra atkarpų, kur traukiniai važiuoja tiltais. Linija B jungia Borderouge su Ramonville ant šiaurės – vakarų ašies. Ši linija pilnai požeminė.


Istorija ir planai

1983 m. miesto savivaldybė nutarė statyti metro liniją, einančią iš pietvakarių į šiaurės rytus.

1985 m. buvo nutarta naudoti VAL (Véhicule Automatique Léger) technologiją. Trumpai tariant, traukiniai rieda naudodami gumines padangas.

1987 m. atlikus poveikio aplinkai bei planavimo studijas, projektas buvo patvirtintas.

1989 m. A linijos statybų pradžia.

1993 m. atidaroma A linija.

1997 m. pradėta galimybių studija dėl A linijos prailginimo ir B linijos statybų.

2001 m. prasideda A linijos prailginimo ir B linijos statybų darbai.

2003 m. gruodžio mėn. atidaroma nauja A linijos atkarpa.

2007 m. birželio 30 d. atidaroma B linija.

2013 m. planuojama pratęsti B liniją iki Labège Innopôle.

2015 m. A linijos plėtra šiaurės kryptimi iki L'Union.


Linija A

Šios linijos bendras ilgis 12,5 km, kuriuose išdėstyta 18 stočių. Ji tęsiasi nuo Balma parduotuvių centro per Marengo (čia jungiasi su SNCF, Prancūzijos nacionalinių geležinkelių korporacijos, sotimi) Capitole, Place Esquirol ir Mirail universitetą. Po galutinės, Basso-Cambo, stoties dar yra traukinių depas, atsakingas už riedmenų priežiūrą. Jame taip pat įsikūręs Centrinis valdymo centras.

Linija aptarnauja keleivius nuo 5:50 ryto iki vidurnakčio (0:42 penktadienį ir šeštadienį).

2015 m. šią liniją planuojama pratęsti 5 km iki L'Union. Šiuo metu atliekamos galimybių studijos.


Linija B

Atidaryta 2007 m. birželio 30 d., ši linija turi 20 stočių ir 15 km kelio. Siekiant padidinti pervežamų keleivių skaičių šia linija, jos galutinėse, Borderouge ir Ramonville, stotyse buvo įrengtos erdvios stovėjimo aikštelės automobiliams. Taip pat prie minėtų ir Université Paul Sabatier stočių, įrengtos naujos autobusų stotelės.

2006 m. Tulūzos meras Jean-Luc Moudenc surengė pasitarimą dėl B linijos pratęsimo pietų kryptimi. 4 stočių 5 km nauja atkarpa eitų tiltais ir viadukais virš Canal du Midi bei A61 greitkelio. Tikimasi, jog pratęstą linijos dalį, kurios statybos turėtų kainuoti 330 mln. eurų (1,14 mlrd. litų), pavyks atidaryt 2013 metais.


Technologija ir riedmenys

13 iš 18 Linijos A stočių platformų yra 52 m ilgio ir gali priimti keturių vagonų sąstatą. Platformos nuo traukinio atskirtos stiklinėmis durimis, kurios atsiveria sinchroniškai su traukinio. Kiekvienas dviejų vagonų sąstatas gali vežti 150-200 žmonių.

Šiuo metu eksploatuojami dviejų tipų riedmenys: VAL 206 ir VAL 208. Kitos stoties pavadinimas pranešamas prieš išvykstant iš dabartinės ir prieš atvykstant į kitą. VAL 208 traukiniuose yra sumontuoti LED ekranai, rodantys kitos stoties pavadinimą ir jungtis persėdimui. Traukiniai rieda ant guminių padangų ir naudoja trečiuoju bėgiu tiekiama 750V nuolatinę įtampą. Jie gali įveikti iki 7 laipsnių įkalnę, pasiekti maždaug 60 km greitį ir dirbti linijoje 65 sekundžių dažnumu.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro konstrukcijų eksploatacijos laikas ilgesnis, nes aplinka neardo konstrukcijų, atmosferos poveikis yra minimalus.

Draugai

Blog'ai