Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Šiuo metu viešojoje erdvėje daug diskusijų dėl inovacijų ministro, pabrėžiant inovacijų reikšmę Lietuvos ūkiui net Ūkio ministerija pervadinta į Inovacijų ministeriją. Žiniasklaidoje žodis inovacija – dažnas.

O kaip su naujovėmis iš tikrųjų? Mes, lietuviai, linkę į naujoves. Štai net seną lietuvišką žodį naujovė, kurį visi supranta, pervardinome inovacija ir daugelį daiktų ar reiškinių ėmėme vadinti angliškai. Liaudis tokiu atveju pasakytų: „Ta pati mergelė, tik kita suknelė“.

Tačiau, ar šnekėdami apie suknelę nepamiršome pačios mergelės, t. y. dalyko esmės? Pabandykime pažvelgti į pačią mergelę, o ne jos suknelę. Kai Vilniaus savivaldybei buvo siūloma vietoj kanalizacijos vamzdžio už privačius pinigus įrengti tunelį, miesto vadovai į šią dvigubą naujovę pažiūrėjo kaip ožiai į naujus vartus. O tai būtų naujovė – civilizuotas susisiekimas Aukštųjų ir Žemųjų Panerių gyventojams.

Antra šio projekto naujovė – už privačius pinigus būtų pastatytas pirmas susisiekimo infrastruktūros objektas. Išdrįsus žengti pirmą žingsnį naujovių link, gal atsirastų valdžiai drąsos pradėti organizuoti Vilniaus metro statybą už privačius pinigus. Privatų tarptautinį ir vietinį verslą, be paminėtų, domintų ir kiti susisiekimo infrastruktūros objektai už kelis milijardus eurų. Tarp tokių – tunelio jungtis tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos; tunelis, jungiantis Jonavos ir Gimnazijos gatves Kaune ir kt. Tunelis po tunelio, statinys po statinio, naujovė po naujovės – daug modernesniame krašte pasijustume.

Kadangi pas mus egzistuoja vienintelis tunelis, iškastas kai Lietuvą dar caras valdė, tai nepriklausomoje Lietuvoje tokių statinių inovacija nelaikome ir nestatome. Tuo tarpu norvegai tunelių išrausę per tūkstantį. Ir stato toliau! Visas pasaulis stato, inovacijų nesipurtydami.

Gal pabandykime išsiaiškinti, kuo skiriasi naujovė nuo inovacijos ir, įsitikinę, kad tai tas pats geras daiktas tik kitoje dėžutėje, nebijosime imtis įgyvendinti mums naujų, bet labai reikalingų projektų. Prie žodžio naujovė pripratę, laikas ir į inovacijas žvelgti patikliau.