Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Susitikime su LR finansų ministre – apie nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemą ir investicijų skatinimą

Š. m. sausio 31 d. vykusiame asociacijos inicijuotame LNTPA valdybos narių susitikime su LR finansų ministre Ingrida Šimonyte aptartos šiuo metu aktualiausios vystytojams mokestinės sistemos temos bei būdai kaip efektyviai valdyti valstybės turtą ir panaudoti privataus sektoriaus iniciatyvas viešųjų projektų įgyvendinimui.

Ministrė buvo informuota apie LNTPA kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija inicijuotą ir parengtą LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kurio pagrindiniai projekto tikslai yra pakeisti egzistuojančią išskaidytą nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemą, kai žemė ir kitas nekilnojamasis turtas apmokestinami pagal atskirus teisės aktus (Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą), kurie, kartu su lydimaisiais teisės aktais, nustato skirtingus apmokestinimo principus bei taisykles. Pagrindinius projekto principus pristatęs asociacijos mokesčių sistemos ir monopolinių įmonių įkainių darbo grupės vadovas Kęstutis Kristinaitis pažymėjo, kad asociacija jau eilę metų pasisako už vieningą nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemą su nuoseklia ir skaidria mokesčio baze. Ministrė pažymėjo, kad pateiktas projektas būtų svarstomas ir vertinamas ministerijos specialistų, taip pat sutiko kad toks įstatymas įvestų nuoseklumo ir aiškumo nekilnojamojo turto apmokestinimą. Ji atkreipė dėmesį į tokius atvejus, kuomet žemės ir ant jos esančių statinių savininkai skirtingi ir kitus atvejus kuomet tokio įstatymo taikymas galėtų tapti apsunkintas. Buvo sutarta bendradarbiauti, ir pateikus projektą, tęsti diskusijas dėl jo nuostatų.

Asociacijos vadybos pirmininkas Robertas Dargis, kalbėdamas apie kitą nekilnojamojo turto vystytojus, pramonės įmones ir visus žemės sklypų savininkus paliesiantį teisės aktą - LR žemės mokesčio įstatymo naują redakciją, kurią LR Seimas priėmė dar gruodžio mėnesį, atkreipė dėmesį į šiuo teisės aktu suteiktą galimybę savivaldybėms savo nuožiūra nusistatyti tvarką ir diferencijuoti atskiriems sklypams taikomus mokesčio tarifus. Asociacijos vadovo teigimu, galimi atvejai, kuomet savivaldybės nustatys maksimalius, iki 4 proc. sklypo rinkos vertės mokesčio tarifus, galimai neįvertinus ir neatsižvelgus į faktines sklypo naudojimo ar nenaudojimo pagal paskirtį aplinkybes. Siekiant supažindinti vietos valdžios atstovus su naująją žemės mokesčio diferencijavimo tvarka, susitikimo metu sutarta artimiausiu metu rengti bendrą asociacijos narių, kitų asocijuotų verslo organizacijų, ministerijos ir didžiųjų šalies savivaldybių atstovų susitikimą-diskusiją, dalyvaujant pačiai ministrei ir savivaldybių merams, kuriame būtų aptartos savivaldybių numatomos rengti mokesčio taikymo tvarkos ir galimi jų pavojai žemės savininkams ir investuotojams.

Susitikime paliestas ir verslo įmonių veikloje nenaudojamo gyvenamosios paskirties turto apmokestinimas nekilnojamojo turto mokesčiu. Asociacijos valdyba pažymėjo, kad klausimas iki šiol nėra išspręstas įstatymo lygmenyje - tik palikta teisė savivaldybėms savo biudžeto sąskaita šį mokestį mažinti arba nuo jo atleisti. Iki šiol tik Klaipėdos miesto savivaldybė buvo priėmusi sprendimą sumažinti mokestį tokiam turtui. Neparduoto, bet tinkamu naudoti pripažinto gyvenamosios paskirties turto apmokestinimo problema išlieka opi, kadangi tokių 2007-2011 m. pastatytų būstų skaičius didžiuosiuose Lietuvos miestuose sudaro apie 2500 vnt. Sutarta šį klausimą toliau svarstyti kartu su vieningo nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektu.

Taip pat plačiau aptarta viešosios ir privačios partnerystės projektų (VPP) vykdymo iniciatyva. Asociacijos VPP darbo grupės vadovas Juozas Zykus pažymėjo užsienio šalių patirtį efektyviai panaudojant privataus sektoriaus lėšas viešųjų infrastruktūros objektų kūrimui. Išsakytas pasiūlymas biudžeto lėšas stambių valstybės infrastruktūros objektų statybai naudoti tik tais atvejais, kai privatus partneris tokio projekto nesutinka finansuoti ar dalyvauti bendroje veikloje su viešuoju partneriu vystant tokį objektą. Ministrė pažymėjo, kad tokia iniciatyva gali būti svarstytina, tačiau pastaruoju metu tik kelių infrastruktūros projektai gali būti laikytini stambiais ir įdomiais privataus kapitalo dalyvavimui šiuo principu, kadangi didžioji dalis valstybės investicijų programos lėšų skiriama tęstinių projektų ir smulkių viešųjų objektų finansavimui.

Asociacijos pasiūlymai ministerijai bus pateikti raštu, kartu siūlant asociacijos atstovams dalyvauti ministerijos inicijuojamose darbo grupėse nekilnojamojo turto ir kitų aktualių mokestinių klausimų svarstymams.