Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Susisiekimas Vilniuje – „užvakar diena“

Vakar Vilniaus savivaldybėje buvo svarstytas naujų rūšių viešojo transporto diegimo klausimas. Specialųjį planą parengusi Ūkio subjektų grupė pabrėžė, kad esamą viešojo susisiekimo sistemą reikia tobulinti, tačiau metro šalininkai ataskaitos išvadas kritikavo.

Kritikuoja senamadžius Ūkio subjektų grupei atstovavusi- Marija Burinskienė pabrėžė, kad per metus viešuoju transportu keliauja apie 183 mln. gyventojų, o pagrindinis krūvis atitenka autobusams. Todėl esą būtina sureguliuoti keleivių srautus ir pakeisti žmonių požiūrį į viešąjį transportą.

Ataskaitoje M.Būrinskienė pristatė septynis galimus viešojo transporto variantus ir pateikė greitųjų autobusų, tramvajaus, metro efektyvumo vertinimą. Palankiausiai Ūkio subjektų grupė įvertino greituosius autobusus, o metro diegimą atmetė dėl finansinių aplinkybių, esą ši transporto priemonė iki 2040 m. neatsipirks.

„Vertinant ekonomines prielaidas ir keleivių srautus, naujos rūšies viešojo transporto nereikia. Reikia tik geresnės viešojo susisiekimo kokybės", - sakė ji.

Piliečių asociacijos Metro sąjūdžio valdybos pirmininkas Juozas Zykus sukritikavo parengtą ataskaitą. Jo manymu, sostinei būtinas radikalus sprendimas: „Tai yra tas pat, kas sunkiai sergantį ligonį gydyti ramunėlių arbata. Per 30 metų tiek padaryti yra per mažai, be to, mes ir toliau stumdysimės spūstyse, kuriose kiekvieną dieną išleidžiami keli milijonai litų."

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesoriaus Jono Anuškevičiaus manymu, elektriniai autobusai taršos ir transporto spūsčių neišspręstų: „Tai nėra naujos rūšies transportas, tik patogesnis, galbūt greitesnis. Jis užima "tą patį žemės paviršių, tas pačias gatves, veikia pagal esamą susisiekimo struktūrą." Jis taip pat sakė ataskaitoje pasigedęs konkrečių užsienio pavyzdžių, kurie iliustruotų siūlomos transporto priemonės ekonominę ir socialinę reikšmę miesto plėtrai.

Jurgis Vanagas: Paradoksalu, bet, per 14 minučių atvykus iš Kauno į Vilnių, miesto centrą viešuoju transportu pasiekti prireiktų 30.


Koją kiša mitai

J.Zykaus teigimu, "visuomenėje dar vyrauja mitas, jog Vilnius yra per mažas miestas, kad turėtų metropoliteną. Šis požiūris esą atėjo dar iš Sovietų Sąjungos laikų, kai dėl finansinių sunkumų valdžia metro leisdavo statyti tik milijoną gyventojų turintiems miestams.

„Tačiau vakarietišku požiūriu Vilnius yra net peraugęs, Lozanos miestas Šveicarijoje, turi metro, nors yra Panevėžio dydžio, o Helsinkis, kai jame statė metro, buvo Kauno dydžio. Tokių pavyzdžių yra: daug", - sakė jis.

J.Zykus sakė taip pat susidūręs su visuomenės požiūriu, kad metro galima statyti tik už valstybės biudžeto lėšas. Tačiau, jo teigimu, esama ir alternatyvų: „Metro projektas būtų įgyvendinamas pasitelkiant įvairius fondus, privačius investuotojus. Juk kuo didesnės investicijos, tuo patraukliau turtingiems investuotojams. Užsienio investuotojų atsirastų ne mažiau kaip keturi."

Pasak J.Anuškevičiaus, žmonių nepasitikėjimą metro statyba kelia naujų mokesčių baimė. Tačiau privačių investuotojų atsiradimas nerimą išsklaidytų ir gyventojai noriai naudotųsi metro paslaugomis.

„Jei - žmogus turėtų galimybę greitai ir nebrangiai pasiekti savo darbo vietą, nedeginti degalų ir neieškoti automobiliui vietos aikštelėje, jis tikrai sumokėtų 2-3 litus, kad atsidurtų reikiamoje vietoje", - tikino jis.


Palankus metas

Bendrovės „Tiltra Group" Koncesijų departamento vadovo Vitoldo Sapožnikovo teigimu, parengtoje Ūkio subjektų grupės ataskaitoje finansinis metro aspektas išnagrinėtas nepakankamai. Esą grūpė pateikė ne patį pigiausią užsienio pavyzdį, nes metro projektą galima įgyvendinti 30 -40 proc. pigiau. Be to, V.Sapožnikovas pabrėžė, kad ataskaitoje nenagrinėta jokia privačių investuotojų galimybė. „Aš siūlyčiau neužtrenkti durų 30-iai metų - vis tiek visi didesni miestai anksčiau ar vėliau įdiegia bėginį transportą, nes tai yra geriausia alternatyva socialinių, ekonominiu ir sveikatos požiūriu. Todėl reikėtų išsamiai išanalizuoti finansinę metro projekto pusę", - sakė jis.

Profesorius J.Anuškevičius teigė, kad Metro sąjūdis jau sulaukė konkrečių pasiūlymų iš Europos. Metro projekto galimybėmis jau domėjosi Ispanijos, bendrovės -jos siūlė lėšų projekto studijai. Todėl iš valstybės siekiama ne finansinės paramos, o leidimo vykdyti metro projektą.

„Brangiausiai kainuoja ir ilgiausiai tęsiasi politinis apsisprendimas, nes jau 30 metų valdžia visuomenei neleidžia statyti metro", - sakė J.Zykus ir pridūrė, kad neabejoja, jog metro Vilniuje kada nors bus.

Jis taip pat pabrėžė, kad šis metas yra palankus pradėti metro statybas, nes darbams Europos Komisija skiria atskirą paramą. Todėl nereikėtų praleisti progos ir pasinaudoti siūlomu finansavimu.


Metro - dalis kito projekto

VGTU profesoriaus Jurgio Vanago teigimu, metropoliteno Lietuvai reikia ir dėl 2002 m. Seimo patvirtinto Lietuvos Respublikos teritorijų bendrojo plano. Pagal jį nutarta suformuoti „europinio lygmens centrą". Tai atlikti esą įmanoma sujungus didžiuosius šalies miestus Vilnių ir Kauną padarius patogų ir greitą susisiekimą. Anot jo, kelionė tarp šių miestų turėtų trukti ne ilgiau nei 25-30 minučių, tačiau šiuo metu net modernizuotas geležinkelis nuotolį įveikia per 40-50 minučių.

J.Vanago manymu, tam tinkama transporto priemonė būtų vienabėgis ekspresas. Kelionė juo iš Vilniaus į Kauną truktų apie 14 minučių. Kol kas Strateginiame plane greitojo tarpmiestinio geležinkelio stotis numatyta Pilaitės rajone.

„Paradoksalu, bet, per 14 minučių atvykus iš Kauno į Vilnių, miesto centrą viešuoju transportu pasiekti prireiktų apie 30 minučių. Padėtį iš esmės pakeistų metropolitenas", - sakė J.Vanagas ir pabrėžė, kad metro tą patį atstumą įveiktų per 9-12 minučių.

Jo manymu, dabartinė viešojo transporto sistema yra pasenusi, todėl reikėtų dairytis į užsienio šalių patirtis: „Patikėkite, tai yra užvakar diena. Yra aibė pavyzdžių, kaip mąstymas į priekį duoda gerų rezultatų."


Visuomenė nori metro

J.Zykaus teigimu, dėl metro Vilniaus mieste svarstoma dar nuo 1980 m., todėl atėjo laikas projektą realizuoti. Pirmieji žingsniai žengti 2003 m., kai šiuo klausimu spaudoje pasirodė pirma publikacija.

„Nuo tada ketverius metus vyko specialistų diskusijos. Priėjome išvadą, kad reikia įtraukti visuomenę. Tuomet įkūrėme piliečių asociaciją Metro sąjūdį, taip pat įsteigėme VšĮ „Vilniaus metro" praktiniams darbams nudirbti", -pasakojo jis.

Juozas Zykus: tai yra tas pats, kas sunkiai sergantį ligonį gydyti ramunėlių arbata.

J.Zykus džiaugėsi, kad per šiuos metus projektu susidomėjo ir jį palaiko apie 14 tūkst. žmonių. Pasak jo, žmonių palaikymo buvo galima tikėtis atlikus apklausas - jose paaiškės jo visuomenės susirūpinimas susisiekimo problema: „Iki krizės susisiekimo problemą įvardijo 60 proc. gyventojų - net nusikalstamumo, švietimo ir sveikatos apsaugos problemos gyventojams atrodė ne tokios aktualios. Per krizę taip pat didesnė pusė žmonių - 40 proc. -išskyrė susisiekimo klausimą."

J.Zykus pabrėžė, kad per apklausas didesnė gyventojų dalis pasisakė už metropoliteno idėją kaip galimą susisiekimo problemų sprendimą.

Paklaustas, ar visuomenė yra pakankamai atsakinga priimti sprendimus, J.Zykus patikino, kad ji privalo būti neabejinga: „Visuomenė ne tik gali, bet net ir privalo nuspręsti. Kaip sakoma, nebūtina kiaušinius dėti, kad suprastum jų skonį."

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasas galima įrengti Neries, gatvių ir geležinkelių šlaituose, po gatvėmis, o stotis – esamų pastatų rūsiuose arba po jais.

Draugai

Blog'ai