Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Spūstims reikia radikalių sprendimų

Nors Vilniaus valdžia spręsdama automobilių spūsčių problemą platino gatves, įvedė greituosius autobusus, 4+ sistemą, kad žmonės kooperuotųsi ir važiuotų vienu automobiliu, miestas vis tiek dūsta nuo mašinų grūsčių. Tokie sprendimai tik kosmetiniai, - sako Vilniaus metropoliteno idėjos autorius Juozas ZYKUS.

- Kai žmogui reikia daryti operaciją, o jį bando pagydyti uždėdami kompresą, tokie ir rezultatai. Kitaip tariant, tik laikinai tam tikroje vietoje galima numalšinti skausmą. Su transporto sistema lygiai tas pats. Kiek turi miestas užsikišti, kad ateitų laikas radikalioms priemonėms įgyvendinti? Ar žmonės pastebėjo, kad anksčiau mašinomis buvo užkišti tik kiemai, dabar užkištos ir gatvės iš abiejų pusių, jei tik ženklai leidžia. Kasmet automobilių sostinėje daugėja, nes daugėja žmonių. Kasmet Vilniuje bus pastatoma daugiau kaip 30 pastatų, miestas pasipildys 3-4 tūkst. gyventojų ir daugelis jų turės automobilį. Šiuo metu automobilių Vilniuje yra apie 500 tūkst., apie 150 tūkst. automobilių kasdien į miestą atvažiuoja iš periferijos, vieni į Santariškes vyksta, kiti - į teatrą, treti - į konferencijas, sporto varžybas ir taip toliau. Ketverius metus mes dar klestėsime, paskui negalėsime ir iš kiemo išvažiuoti.

- Šie argumentai, manau, ne tik jums yra žinomi, vadinasi, ieškoti išeičių jau šiandien turi tie, kuriems priklauso tą daryti.

- Žmogaus galvoje būna tik viena mintis, tuo pačiu metu negali būti dviejų minčių. Dabar valdžiai svarbūs tik rinkimai, tikrai ne „Metro sąjūdis“. Matau žmonių, žvelgiančių toliau nei ketverius metus į priekį, bet tokių vos keletas.

Esu klausęs daug politikų ir jų programų, nė vienas nepasakė, kad europinius pinigus naudos, kad pasiruoštų kriziniams metams (mažės ES parama, mažės darbo vietų, išaugs emigracija, kris vidaus vartojimas ir pan.), kad pritrauktų stambias investicijas, tos stambios investicijos nukreipiamos į susisiekimo infrastruktūrą.

Taip buvo iškastas Panamos, Sueco kanalas, taip vokiečiai betoninius kelius pasidarė, Stokholmas 1933 metais pradėjo statyti metropoliteną per didžiąją krizę.

- Iš kokių pinigų statytume metro?

- Ateitų užsienio investuotojai, tai ne tik nekainuotų, bet valstybė dar gautų pajamų. Žinoma, užsieniečiai mums kelių duobių netaisys ir šaligatvių neremontuos. Įrengiant metropoliteną būtų renkami mokesčiai, kiek investuota, tiek sumokama ir mokesčių. Taigi tik išloštume. Atėnuose, Madride, Berlyne, kai atsirado metropolitenai, išaugo važiuojančiųjų skaičius ir tuo prastu gatvės transportu. Pavyzdžiui, žmogus nuvažiuoja 7 km metro ir dar 3 km į šalį važiuoja autobusu, troleibusu.

- Kodėl užsienio investuotojai investuoja būtent į metro?

- Todėl, kad pervežti metro yra keturis kartus pigiau nei pervežti autobusu. Nereikia tiek kelių remontuoti, nes metro keliai 100 metų tarnauja. Antra - labai mažai sunaudojama energijos. Kadangi pelnas būna apie 70 proc., iš to pelno padengiamos investicijos. Mano skaičiavimu, pirmoji linija atsipirktų per 20 metų. Pavyzdžiui, Helsinkio metro duoda apie 13 proc. kasmetinio pelno. Todėl investuotojai ir laukia mūsų sprendimo.

„Diena be automobilio“ - kaip kartą per metus pamaitinti bedarbį žmogų



Juozas ZYKUS, Vilniaus metropoliteno idėjos autorius

Paimta iš:

Vakaro žinios