Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Spręskime problemas kartu

Juozas ZYKUS
Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis"
valdybos pirmininkas

Europoje siautėjanti ekonominė krizė verčia politikus ieškoti būdų, kaip papildyti sumenkusius savo valstybių biudžetus. Skolinimasis ir ES parama nesi-tęs amžinai, todėl būtina mąstyti kaip pasinaudoti globalios ekonomikos galimybėmis ir pritraukti į Lietuvą privačių investitorių pinigus. Tam tikslui būtina surasti ir pasiūlyti pasaulinėms verslo struktūroms stambius, ekonomiškai efektyvius, visuomenei didžiausią naudą duodančius projektus.

Šiuo metu visuomenės ir ją atstovaujančių politikų dėmesio centre yra energetikos objektai ir galutinis apsisprendimas - netolimos ateities reikalas.

Nemažiau nei energetika, Lietuvos visuomenei reikšminga susisiekimo problema.

Vilnių kamuoja begalinės gatvių spūstys ir pasenęs, lėtas, nekomfortiškas visuomeninis transportas. Patiriami milijardiniai nuostoliai. Todėl jau kelis dešimtmečius Lietuvos visuomenė, specialistai ir politikai diskutuoja kokią susisiekimo sistemą pasirinkti. Konkuruoja dvi idėjos: metropoliteno ir tramvajaus.

Vilniaus miesto administracija pavedė ūkio subjektų grupei už 790 tūkstančių litų pasiūlyti tinkamiausią susisiekimo sistemą ir, pritarus miesto tarybai, paruošti reikalingus pasiūlymus.

Po metus trukusių diskusijų miesto taryba priėmė kompromisinį sprendimą: pagerinti susisiekimą autobusais, nutiesti vieną tramvajaus liniją, jungiančią Santariškes su Geležinkelio stotimi ir planuoti metropoliteno įdiegimą ir eksploatavimą.

Metropoliteno įdiegimo idėja analizuojama ir diskutuojama dar nuo sovietinių laikų. Prieš 30 metų buvo planuojamos trasos ir atlikti milijono litų vertės geologiniai tyrinėjimo darbai.

Atkūrus Nepriklausomybę, ekonominio pakilimo metu mieste penkis kartus padidėjo automobilių skaičius. Miesto gyventojus ir sostinę lankančius Lietuvos žmones pradėjo erzinti begalinės spūstys. Reaguodama į šią problemą, susikūrė piliečių asociacija „Metro sąjūdis". Visuomenės nuotaikos pasiekė ir politikus. Konservatoriai šį klausimą įsitraukė i partijos programą. Ministras Pirmininkas savo potvarkiu eilei ministerijų nurodė analizuoti galimybę - Vilniaus metropoliteną paskelbti ypatingos svarbos ekonominiu objektu. LR Seime susikūrė metro idėjos paramos grupė, kurią sudaro 72 įvairių partijų Seimo nariai. Ši grupė, kaip Lietuvos visuomenės dalis taip pat dalyvavo Vilniaus miesto susisiekimo problemos svarstyme ir savo pareiškimu siūlė miesto tarybai apsispręsti dėl metropoliteno sistemos įdiegimo ir pradėti metropoliteno įdiegimo pripažinimo svarbiu ekonominiu objektu, procedūras.

Pasaulinė patirtis rodo, kad bankai ir stambios verslo korporacijos savo investicijas nukreipia tik tada, kai visuomenėje tuo klausimu diskusijos baigtos ir tam pritaria visos parlamentinės partijos. Kai tam tikslui yra paruošti ir patvirtinti visi reikalingi planai. Verslas savo milijardais nerizikuoja, o ir ES komitetai tikslinės paramos neskiria, jeigu neįrodoma to objekto ekonominė nauda. Tai fiksuoja ir Europos Komisijos Baltosios knygos .Transportas 2050 nuostatos.

Šiuo metu ūkio subjektų grupė visuomenės svarstymui pateikė naujos visuomeninio transporto rūšies išvystymo per tris dešimtmečius planą.

Keista tai, kad plano sudarytojai tikisi gauti beveik milijoną litų už tą darbą, kuris buvo atliktas 2002 metais ir už kurį buvo deramai atsiskaityta. Deja, tas planas pasisekimo tarp užsienio investuotojų nesulaukė. Transporto plano sudarytojai visuomenei siūlo vėl tą patį tramvajų, kurį jiems kažkada įpiršo Prancūzijos konsultacinė kompanija SYSTRA ir tramvajaus vagonus gaminanti firma Jranslohr", kuri, beje, šiuo metu bankrutuoja ir Prancūzijos Vyriausybė ieško būdų ją išgelbėti.

Keista tai, kad ta ūkio subjektų grupė, kuri pastoviai laimi analogiško pobūdžio darbų konkursus, tyliai pritariant keliems valdininkams ir vienam kitam politikui. ignoruoja visuomenės ir Šiai visuomenei atstovaujančių politikų pasiūlymus ir net sprendimus ir gamina niekam nereikalingą makulatūrą. Manyčiau, kad miesto tarybos nariai, kurių nemaža dalis suvokia susisiekimo Vilniaus mieste problemą, principingai pažiūrės į savo ankstesnių sprendimų realizavimą ir neleis savęs ir juos atstovaujančios visuomenės mulkinti ir nekompromituos plačios visuomenės akyse politikų apskritai ir savo partijų konkrečiai.

Peršasi nuomonė, kad yra surastas valstybinių lėšų pasisavinimo būdas, kurio STT dar negvildena, o prokurorai baudžiamųjų bylų nekelia, tačiau keista, kai tokio pobūdžio sutartyse su savivaldybe figūruoja ta pati VGTU katedra, tai pačiai savivaldybei priklausanti įmonė, tie patys specialistai ir tie patys valdininkai. Gedimino prospekto rekonstrukcijos atvejis neturi pasikartoti, todėl turime būti aktyvūs, parenkant problemos sprendimo idėją, jos vykdymo būdus, ją vykdančias firmas bei kontrolierius. Tik tokiu būdu išvengsime biudžeto Ir ES paramos švaistymo ir užbėgsime galimoms apgavystėms, nekvalifikuotam darbui ar valdininkų savivalei už akių. Spręskime problemas kartu ir kompleksiškai.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro konstrukcijų eksploatacijos laikas ilgesnis, nes aplinka neardo konstrukcijų, atmosferos poveikis yra minimalus.

Draugai

Blog'ai