Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Sprendimui statyti Vilniuje metro – 50 metų (archyvinės nuotraukos)

Lapkričio 19 d. suėjo penkiasdešimtmetis Vilniaus metro istorijoje. Dokumentas, kurio faksimilę, kad ir kiek apipaišytą, čia pateikiame, pradėjo pamatą Vilniaus metropoliteno idėjos raidai. Mašinėle atspausdinto ir laiko išblukinto lapo vienas iš teiginių skamba taip (kalba netaisyta):

„9. Atlikti variantą su greituminiu tramvajumi ir palyginti jį su kitais variantais.“

Tuometinės (1970 m.) Vilniaus valdžios sprendimą suderino sostinės vyriausiasis architektas G. Valiuškis ir patvirtino vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas (vicemeras – šiandieniniais terminais) V. Staškus, vėliau, beje, ilgametis Miesto statybos projektavimo instituto vadovas.

Greituminis tramvajus – ne visai tikęs vertimas iš lengva ranka sukurto rusiško termino. Pasaulyje net pats metropolitenas vadinamas įvairiai – metro (Prancūzijoje), U–Bahn (Vokietijoje), underground (Didžiojoje Britanijoje), subway (JAV)... O bandymas ieškoti mažesnių klasikinio metropoliteno variantų tik dar labiau didina painiavą: lengvasis metropolitenas, mažasis (mini) metro, premetro... Na, ir, žinoma, greituminis tramvajus, su tramvajumi neturintis nieko bendra, nes yra ne gatvės transportas, o geležinkelio sistemos dalis, nuo didžiojo savo brolio, metropoliteno, tik sąstato ir stočių dydžiu ir besiskiriantis.

1983 metais parengtoje Kompleksinėje Vilniaus miesto transporto išvystymo schemoje jau atsirado dvi naujos transporto rūšys – metropolitenas ir lengvasis metro (vadintas greituminiu tramvajumi).

Išanalizavusi situaciją Sovietų Sąjungos Plano komiteto ekspertų komisija pateikė pasiūlymą Vilniuje statyti lengvąjį metro, jo kelio konstrukciją, planą ir trasos išilginį profilį bei tunelinius ruožus projektuoti pagal metropolitenui keliamus reikalavimus.

Po sprendimo visi ėmėsi darbo. Techniniam ekonominiam pagrindimui (TEP) parengti buvo pajungti šios srities specialistai iš visos Sovietų Sąjungos. Projektavimo darbus atliko Miestų statybos projektavimo institutas, topografinius, geologinius, inžinerinius tyrimus – Inžinerinių tyrinėjimų institutas, Maskvos CNIIP skaičiavo srautus, Charkovo metro projektavimo institutas atliko požeminės dalies, Kijevo ir Peterburgo institutai – antžeminės dalies projektavimo darbus... Daug padėjo sąjunginis Kompleksinių transporto problemų tyrinėjimų institutas.

1990-aisiais jaunai mūsų valstybei aktualesni buvo kiti darbai, tad metro projektas buvo sustabdytas.

2020-aisiais Maskvos sprendimas Vilniuje statyti lengvąjį metro negalioja, o iš Briuselio tokių nurodymų nėra... Negi lauksime 100 metų jubiliejaus?



Danielius Jauniškis

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...tinkamai ir laiku numačius trasas, metro statyba ir eksploatacija yra pigesnė nei tramvajaus.

Draugai

Blog'ai