Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Sprendimų ieškojo Prancūzijoje

Vilniaus mieste tikimasi pagaliau rasti atsakymą į kelerius metus kankinantį klausimą. Kol kas nenuspręsta, kokia nauja viešojo transporto priemonė atsiras sostinėje.

Vienas aktualiausių Vilniuje - transporto klausimas. Kelerius metus nenusprendžiama, kokią naują viešojo transporto priemonę reikia įvesti sostinėje. Tai numatyta ilgalaikėje sostinės veiklos strategijoje - 2010-2020 m. Vilniaus miesto strateginiame plane.

Svarstydami, ką pasirinkti iš siūlomų variantų, Vilniaus miesto valdžios atstovai laukia mokslininkų ir ekspertų ruošiamo specialiojo miesto transporto plano. Jame turėtų būti numatyta, kaip naudingiau išnaudoti esamas transporto priemones - troleibusus ir autobusus. Taip pat kokią naują priemonę įvesti į Vilniaus viešojo transporto sistemą. Tačiau, siekdami pamatyti, kaip sostinei siūlomos transporto priemonės pritaikomos praktikoje, Vilniaus savivaldybės atstovai domisi kitų Europos miestų patirtimi.

2003 m. Vilniaus ir Strasbūro miestai pradėjo organizuoti kasmečius kultūrinius mainus, taip pat bendradarbiauti kitose srityse. Tarp jų - svarbūs miesto plėtojimo klausimai. Todėl, domėdamasi įvairių viešojo transporto priemonių įvedimo ir naudojimo galimybėmis, Vilniaus miesto delegacija lankėsi Prancūzijoje. Paryžiuje ir Strasbūre vilniečiai susitiko su šių miestų vadovais ir domėjosi ten veikiančiomis transporto sistemomis.

Strasbūre veikiantis tramvajaus modelis siūlomas ir Vilniaus gyventojams. Tai - vienu bėgiu važiuojantis tramvajus, kuris gatve rieda guminiais ratais. Miesto gatvėmis važiuojanti transporto priemonė jau keliolika metų sėkmingai funkcionuoja Elzaso regiono sostinėje. 1994 m. buvo įdiegtos dvi tramvajaus linijos, 2000 - dar dvi. Po vieną šio bėginio transporto liniją Strasbūre įvesta 2007 ir 2010 m. Mieste sumažėjus privataus transporto, centre buvusios automobilių stovėjimo aikštelės paverstos lauko kavinėmis ir pėsčiųjų zonomis.

Vilniui šį tramvajaus modelį siūlanti prancūzų firma „TransLohr" pabrėžia esminius jo ir įprasto tramvajaus skirtumus. Akcentuojamas greitas ir paprastesnis šios transporto priemonės įrengimas mieste. Be to, mažesnė statybos darbų kaina. Manoma, kad vienu bėgiu važiuojantis tramvajus galėtų būti įrengtas vienu didžiausių keleivių srautų pasižyminčioje transporto linijoje, kuri driekiasi nuo Santariškių iki stoties.

Vienas Prancūzijoje viešėjusios delegacijos atstovų buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Miesto plėtros komiteto pirmininkas Šarūnas Birutis.

Š.Birutis sakė, kad susipažinęs su šiuo tramvajaus modeliu jis susidarė teigiamą įspūdį. Pasidomėjęs vienu bėgiu važiuojančio tramvajaus ypatybėmis, Š.Birutis įžvelgė kelis pranašumus, palyginti su klasikiniu tramvajumi. „Šis modelis yra dukart pigesnis, manevringesnis ir užima mažiau vietos", - pasakojo Š.Birutis. Savivaldybės tarybos nariui teko pačiam pasivažinėti šiuo tramvajumi.

Daugeliui vilniečių nerimą kelia tai, kad į Vilniaus viešojo transporto sistemą įvedus tramvajų, pablogės susisiekimas miesto centre. Š.Biručio teigimu, tokių kalbų buvo ir Strasbūre, tačiau per kelerius metus prancūzai įsitikino šios priemonės efektyvumu ir dabar yra patenkinti savo sprendimu.

Komentaras


Juozas Zykus
Gyvenime dažnai pasireiškia vadinamas „kiaulystės dėsnis“, kai tu išverti visus užkaborius, ieškodamas reikalingo daikto, o jis pasirodo esąs po nosimi. Tą patį galima pasakyti ir apie sostinei reikalingos naujos viešojo transporto priemonės paieškas. Užuot ieškojus sprendimų Prancūzijoje, miesto valdžia galėtų nusileisti prie Baltojo tilto, kur „Metro sąjūdžio“ aktyvas eksponuoja gausią medžiagą apie keliasdešimt Vilniaus dydžio Europos miestų susisiekimo sprendimų paieškas ir sprendimo būdus. Scott Wilson Railway specialistams įrodžius, kad „modernusis“, „greitasis“ tramvajus gali atnešti Vilniui daugiau žalos nei naudos, bandoma diegti tramvajų ne ant dviejų bėgių, o ant vieno, bet tai ne ką daugiau naudos, nei ant lūžtančio ledo stovėti ne abiem kojom, o viena.