Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Seime - diskusijos dėl metro statybų

Seime bus bandoma atgaivinti metro idėją. Jos šalininkai ir oponentai skaičiuoja skirtingai: pirmieji kalba apie ilgalaikę perspektyvą, antrieji atkerta - už vienkartinę kelionę metro tektų pakloti 17 litų.


Prijungtų prie „Rail Balticos"

Seime šiandien turėtų būti teikiamas 43 įvairių frakcijų parlamentarų pasirašytas Metropoliteno koncesijos įstatymo projektas. Iki šiol jam pajudėti iš mirties taško esą trukdė įstatyminės bazės stoka, tad pagrindinis įstatymo tikslas - sukurti įstatymines prielaidas pradėti darbus ir paskirstyti projekto įgyvendinimo funkcijas. Darbus drauge Įgyvendinti turėtų Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė, kol kas nežinomas strateginis investuotojas ir projekto įgyvendinimo bendrovė.

Vieno iš įstatymo projekto rengėjų Mišrios Seimo narių grupės frakcijos nario Lino Balsio teigimu, įstatymas numato principus, kaip tokie projektai galėtų būti finansuojami.

„Koncesija reiškia, kad yra suinteresuotos pusės, pritraukiamas viešasis ir privatusis kapitalas, tiedu kapitalai tarpusavy bendradarbiauja ir finale tas projektas tampa ekonomiškai gyvybingas. T. y. verslui jis atsiperka, o gyventojams atsiperka pačiu priimtiniausiu būdu, nes kaina tampa prieinama", -dienraščiui sakė L.Balsys.

Aiškinamajame įstatymo projekto rašte pateikiama argumentų, kodėl Vilniui metropoliteno reikėtų: esą dėl jo gyventojams ne tik tektų mažiau laiko praleisti transporto spūstyse - projektas taip pat atvertų kelią kelių milijardų litų užsienio investicijoms, viešajame transporte pagerėtų kriminogeninė situacija, kiltų miesto prestižas, šalia metro trasų nekilnojamojo turto vertė padidėtų pusantro karto.

Tačiau, pasak L.Balsio, į metro reikėtų žiūrėti kaip į ne vien sostinei, bet ir visai Lietuvai aktualų projektą. Jis esą pasitarnautų ir tuo, kad Vilnius pagaliau būtų prijungtas prie geležinkelio „Rail Baltica".

„Pagal dabartinį projektą Vilnius lieka nuošalyje nuo „Rail Balticos", kuri eina iš Latvijos į Lenkiją per Lietuvą, bet aplenkia sostinę. Tai baisus nesusipratimas ir metro atšaka galėtų būti nutiesta bei sujungta su viena geležinkelio „Rail Baltica" dalių. Tai tikrai labai svarbu", - dėstė vienas koncesijos rengėjų.


Siūlo prisidėti kiekvienam

Projekto finansavimo modelis ir kaina galėtų paaiškėti tik vėliau, po derybų su potencialiu koncesijos laimėtoju. Tačiau skaičiuojama, kad Lietuvai jis atsieitų apie 4 mlrd. litų. Metų pradžioje premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad metro jis regi kaip antraeilės svarbos projektą, o jam reikalingos sumos valstybė neturi.

L.Balsys atkerta, kad nuolatinis kartojimas, jog biudžete trūksta pinigų, yra ne problemos sprendimas, o jo vengimas. Į metro esą reikėtų žvelgti kaip į ilgalaikę investiciją.

„Pastatytas metro, pagerinta miesto infrastruktūra - tai ne tokie dalykai, kurie dingsta, jie išlieka kaip turtas, vertybė visiems Lietuvos žmonėms ilgą laiką. Bėgant metams metro, kaip miesto infrastruktūros dalies, vertė didėja - miestas tampa patrauklesnis kitoms investicijoms. Taigi jeigu žiūrėtume į bendrąjį ekonominį efektą, jei premjeras dar sykį pagalvotų per viešą diskusiją, manau, jo pozicija pasikeistų", - kalbėjo Seimo narys.

Linas Balsys:

Pastatytas metro, pagerinta miesto infrastruktūra - tai ne tokie dalykai, kurie dingsta, jie išlieka kaip turtas, vertybė visiems Lietuvos žmonėms ilgą laiką.

L.Balsys turi pasiūlymą ir ką daryti tokiu atveju, jei valstybės biudžetas iš tiesų pasirodytų pernelyg skylėtas projektui finansuoti. Koncesininku esą galėtų tapti bet kuris Lietuvos pilietis, turintis santaupų banke.

„Lietuvoje šiuo metu gyventojai bankų sąskaitose turi padėję apie 48 mlrd. litų, tai labai didelė suma, o žmonės tuos pinigus turi ir tiesiog laiko. Tai gal žmonės irgi norėtų tapti koncesininkais, dalininkais, gal jie norėtų įsigyti metro akcijų ir taip finansuoti projektą, kuris garantuotai nesubankrutuos? Žmonės, kurie investuotų savo pinigus, dabar gulinčius bankuose už iš esmės minusines palūkanas, galėtų juos įdarbinti efektyviai. Čia ir būtų tautos kapitalo įtraukimas derinant su viešuoju kapitalu", - įžvelgė parlamentaras.


Nenumarinta ir tramvajaus vizija

Metro idėjos rėmėjų netrūksta ir Vilniaus miesto savivaldybėje, tačiau pagrindiniai priešininkai - taip pat joje. Labiausiai metro projektui nepritaria pats sostinės meras Artūras Zuokas ir jo partijos kolegos. Viena jų, Indrė Jakaitytė, teigia, kad finansinių sunkumų kamuojamai savivaldybei toks piniginis krūvis būtų nepakeliamas.

„Metro projektas Vilniui būtų ekonomiškai nenaudingas. Įvertinus investicijas ir eksploatacijos išlaidas, metro sistema galėtų pasiteisinti tik tokiu atveju, jei koncentruoti keleivių srautai siektų bent 10 tūkst. keleivių per valandą viena kryptimi. Palyginkime - populiariausias ir pagal keleivių srautus stabiliausias maršrutas Stotis - Santariškės šiandien generuoja iki 5 tūkst. keleivių srautą. Taigi, esant tokiems keleivių srautams būsimos metro bilietų kainos būtų labai aukštos (atliktais skaičiavimais - bent 17 litų), todėl tai būtų per didelė finansinė našta tiek keleiviams, tiek pačiai savivaldybei, kuri turi dotuoti įvairias nuolaidas. Miesto biudžetui tai būtų nepakeliama", - argumentavo I.Jakaitytė.

Vietoj metro savivaldybėje dėliojami galimi tramvajaus įrengimo planai. Tačiau konkretesnių žinių, ar planai taps realybe, dar teks palaukti.

„Savivaldybės taryba dar 2012 m. gruodį patvirtino, kad pirmoje greitųjų viešojo transporto maršrutų linijų statybų eilėje pagrindinę liniją Santariškės-Stotis ir antrąją liniją Ukmergės žiedas-Konstitucijos prospektas-Stotis aptarnaus naujos nukreipiamosios kelių viešojo transporto greitojo susisiekimo sistemos. Kokios tai bus naujos transporto rūšys - vienabėgis, dvi-bėgis ar virtualusis tramvajus, bus atsakyta per tarptautinį konkursą, paremtą ekonominio naudingumo kriterijais", - sakė I.Jakaitytė.

Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasas galima įrengti Neries, gatvių ir geležinkelių šlaituose, po gatvėmis, o stotis – esamų pastatų rūsiuose arba po jais.

Draugai

Blog'ai