Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Savanorių prospekto viešojo transporto peripetijos

aut.: Valentas Linkevičius


Spalio 29-oji diena – tai ta diena, kai „pagaliau“ buvo atnaujintas savanorių prospekto ruožas tarp Žemųjų Panerių ir naujojo Lazdynų tilto (esančio virš Savanorių žiedo). Tam tikrose atkarpose pirmąja gatvės juosta vėl leidžiama naudotis tik viešajam transportui.


Situacijos planas (raudonomis rodyklėmis nurodytos viešojo transporto juostos)

Anksčiau, kol vyko Lazdynų tilto bei Erfurto ir Oslo gatvių sankryžos rekonstrukcijų darbai, šioje Savanorių prospekto atkarpoje viešojo transporto juosta laikinai buvo leista naudotis visoms transporto rūšims. Atrodė, jog niekam tai jokių problemų tuo metu nesukėlė, gatvė tapo pralaidesnė, o viešojo transporto reglamentuojamas eismo tvarkaraštis išliko nepasikeitęs.

Vairuotojai, kasdien važinėjantys šia gatve, priprato prie esamos tvarkos. Tad naujieji pakitimai sukėlė sumaištį. Štai, pavyzdžiui, važiavimo per Vilkpėdės sankryža tvarka pasikeitė. Nuo šiol iš trečiosios juostos galima sukti tik kairėn, kai tuo tarpu anksčiau iš šios juostos buvo privaloma važiuoti tik tiesiai. Na, o iškart už sankryžos atsiranda viešojo transporto juosta. Tačiau, labai dažnas vairuotojas tarsi maištaudamas prieš naująją tvarką ir toliau važinėja seniai išvažinėtais keliais ir pažeidinėja kelių eismo taisykles.


Vilkpėdės g.–Savanorių pr. sankryža sankryža (raudonomis rodyklėmis parodyta, kaip vairuotojai neatsisako senų įpročių taip pažeidinėdami kelių eismo taisykles)

Šis naujasis eismo srautų paskirstymas Vilkpėdės sankryžoje, atrodo, nėra logiškas. Palyginti, labai mažai automobilių nori suktis kairėn į Vilkpėdės gatvę, tačiau užsidegus žaliai rodyklei, kad atlikti šį posūkį, didžiulis srautas, Savanorių prospektu važiuojantis centro link, yra be reikalo stabdomas taip tik dar labiau užkemšant gatvę. Aišku, tuomet kyla klausimas: o tai kaipgi įvažiuoti į Vilkpėdės gatvę? – ogi sekančioje sankryžoje su Riovonių gatve, kur yra papildoma, pagrindiniam eismo srautui netrukdanti, eismo juosta iš kairės pusės.

Taipogi, atkreipkite dėmesį, kokio ilgio yra šie viešajam transportui skirti ruožai. Juosta, vedanti link Vilniaus miesto centro, jungia tik 4 stoteles (nuo Valduvos st. iki Riovonių st.) ir yra 2,1 km, na, o juosta vedanti nuo Žemųjų Panerių link jungia vos vieną stotelę ir yra tik 0,5 km ilgio. Tai tuomet kyla klausimas: kam išvis reikalingos tokio ilgio juostos, kurios sukelia tik netvarką kelyje, ir neatneša pastebimos naudos?

Reportažas iš Savanorių pr., Vilniuje

Tą ženklą klijuoja poto nuima poto vėl klijuoja, savanorių prospekte kai buvo nuimtas "tik autobusams" lipdukas daugelis visvien nevažiavo pirma juosta. Tada per šią laidą K..M..Ž.. rodė iš aukščio ir komentavo, kodėl visi važiuoja antra ir trečia o ne pirma ir sudaro taip spūstis. Po kiek laiko išsilygino ir važiavo ir pirmąją. Dabar vėl draudžiama, absurdas, gerai, kad retai šia gatve važiuoju. Suprantama mes įpratę gyvenantys ir dažnai jau nereikia dairytis į tuos ženklus kuriuos atmintinai mokam per n metų, bet kai taip keitelioja tai sunervina, aš nekalbu apie kelio remonto darbus :) tai mano nuomonė ir tiek.

Pradėkime nuo to, kad sankryža šioje vietoje išvis nereikalinga, nes posūkis į kaire ir išvažiavimas iš Vilkpėdės į Savanorius iš esmės tik srautą stabdo. Todėl, kad pakliuti iš Savanorių į Vilkpedes gatvę galima is aplinkelio puses arba apsisikus sekančioje sankryžoje, taip pat paklūti į Savanorių g. iš Vilkpėdės g. galima per aplinkelį arba pasukus į dešinę ir apsisukus žiede.

Pasiūlymas ruošiamas. Tiesa, dėl parašų - neaišku.

Ar nevertetu pateikti eismo pertvarkymo pasiulyma rastu su pilieciu parasais. Jeigu pasirasytu ir vienas kitas transportininkas, tai tikrai rimtai atrodytu.

Jau kartą siūliau kelių policijai ne KRŪMUOSE SLĖPTIS ir baudas rinkti pasikeitus judėjimo krypčiai kelyje, o pagalvoti apie atitinkamą ženklinimą, įspėjantį vairuotoją apie pokyčius gatvėje. Akivaizdu, kad ir šįkart protingą sprendimą priimsime tik įvykus vienam kitam skaudžiam autoįvykiui arba ir toliau į logiškas pastabas tiesiog nereguosime ir rinksime pinigėlius iš neva "piktybiškai" kelių eismo taisykles pažeidžiančių vairuotojų.

Ir vel musu didieji transporto specialistai daro darbus ten, kur ju nereikia. Viskas sioje gatveje buvo gerai panaikinus autobusu juosta. Nei automobiliai, nei autobusai nestovedavo kamstyje. Cia tik parodo musu tariamu specialistu isprusima, kuris (is ju veiksmu galima spresti) prilygsta DEBILIZMUI.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasas galima kloti statmenai antžeminio transporto trasų arba laisvai pasirinkta kryptimi tai sutrumpina kelionės laiką.

Draugai

Blog'ai