Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Požeminė statyba
Vystyti požeminės erdvės įsisavinimą miestams, jų infrastruktūrai įskaitant ir gyvenamąją erdvę aprūpinančioms komunikacijoms yra viena svarbiausių statybos sričių.
Lygiai tokia pat dalimi požeminės erdvės naudojimas galėtų tapti labai patrauklus ekologiškai švariose ar norint jas išsaugoti tokiomis teritorijose (keliai, geležinkeliai tuneliuose ar gruntu ir augmenija dengtose iškasose.
  • Europos Sąjungos keliami uždaviniai:
  • stabdyti miestų augimą ploto ir krašto aplinkinių plotų sąskaita;
  • miestų erdvę vystyti ne tik platyn, aukštyn, bet ir gilyn;
  • atnaujinti turimas požemines erdves taip, kad jos tiktų šiandienos poreikiams, būtų saugios ir aplinkai palankios;
  • požeminių erdvių panaudojimas neturi turėti įtakos požeminiams vandenims ir neturi teršti grunto.

Šiandieninė padėtis Lietuvoje

Lietuvoje požeminė erdvė pradėta įsisavinti nuo pat statybų plėtojimo pradžios:- arkiniai požemiai po bažnyčiomis, senaisiais turtingesnių miestiečių namais. Carinės Rusijos laikais atsirado stambių požeminių statinių: - Kauno Geležinkelio Tunelis, Požeminiai Kauno fortifikacijos statiniai. Tunelis buvo kasamas grynai ekonominiais sumetimais.
Šiandien daugis aukštųjų Vilniaus ir Klaipėdos namų statinio ir jo prieigų požeminę erdvę (minus vienas ,kartais minus du aukštus) panaudoja automobilių laikymui. Kartais jau pradeda rastis nedidelio ilgio komunikacijų projektai. Kaip geras požeminės erdvės panaudojimo pavyzdys gali būti Požeminė automobilių stovėjimo aikštelė po Gedimino prospektu Vilniuje. 
Statybos organizacijos, vykdančios tokios rūšies požeminę statybą, specializuojasi pagrindo tyrime, požeminės dalies projektavime bei jos įrengime. Kol kas šios organizacijos teturi galimybę vykdyti požeminės erdvės įsisavinimą atviro kasimo būdu prieš tai sutvirtinus supantį gruntą reikiamo stiprumo inkaruotomis ar išramstytomis specialiomis gelžbetoninėmis ar metalinėmis konstrukcijomis. Reikalui esant, esamų aplinkoje statinių pamatai yra sutvirtinami.
Jokių specialių požeminės erdvės panaudojimo galimybių tyrimo Lietuvoje nėra vykdoma, išskyrus privačius UAB „Vilniaus Rentinys „ metro Vilniuje tyrimus, vykdomus nuo 2003 m. (iniciatorius J. Zykus, duomenys skelbiami šioje svetainėje).

Kas darytina Lietuvoje siekiant gilesnės ir platesnės požeminės erdvės įsisavinimo.

1. Miestų plėtros gilyn ir giliai platyn galimybių analizė atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno jų gamtines sąlygas:

  • gamtinės požeminės erdvės pažeidžiamumas;
  • natūralių požeminio vandens srautų išsaugojimas;
  • požeminės erdves ribojančių statybos elementų ir technologijos palankumas aplinkai.

 

2. Organizaciniu požiūriu miestų planavimo struktūrose privalo dalyvauti ir. lemiamą nuomonę dėl požeminių erdvių įsisavinimo privalo tarti požeminės gamtinės erdvės specialistai.

3. Lietuvoje įsteigti tarpuniversitetinį Geotechninių tyrimų ir studijų centrą, ruošti naujus poreikius atitinkančius specialistus bei atlikti naujai iškilusių požeminių erdvių įsisavinimo tyrimus.

4. Lietuvos specialiųjų geotechninių darbų firmos turėtų jungtis į projektus dėl požeminės statybos technologijų ir medžiagų tobulinimo ir jų panaudojimo galimybių savo veikloje.

MIESTAI IR PASTATAI

Esamos situacijos analizė

Vykstant pasaulinės integracijos procesams, nuolat augant gyventojų skaičiui miestuose, užimančiuose vis didesnę teritoriją, aktualios tampa miestų plėtros problemos. Dabartinis urbanizacijos lygis Lietuvoje 66,7 proc. (t.y. žmonių gyvenančių mieste dalis). Prognozuojama, jog 2020 m. urbanizacija pasieks 72-75 proc. Tuo pačiu labiausiai urbanizuotose teritorijose blogėja miestų aplinkos būklė. Dėl triukšmo, prastos oro kokybės, intensyvaus eismo, apleistos užstatytos aplinkos, prasto aplinkos valdymo ir strateginio planavimo trūkumo kyla sveikatos problemų ir mažėja gyvenimo kokybė.

Šiais laikais (deja) būrai tunelių kastuvais nebeišraus, o gręžiamoji mašina, jei tikėti "Discovery" sapalionėmis, kainuoja milijardą svetimų pinigų ir neretai lieka savo darbo pradžios ir pabaigos vietoje. Nebent mums tokios nereikėtų. O gal vistik lenininę talką..?