Vystyti požeminės erdvės įsisavinimą miestams, jų infrastruktūrai įskaitant ir gyvenamąją erdvę aprūpinančioms komunikacijoms yra viena svarbiausių statybos sričių.
Lygiai tokia pat dalimi požeminės erdvės naudojimas galėtų tapti labai patrauklus ekologiškai švariose ar norint jas išsaugoti tokiomis teritorijose (keliai, geležinkeliai tuneliuose ar gruntu ir augmenija dengtose iškasose.

• Europos Sąjungos keliami uždaviniai:
• stabdyti miestų augimą ploto ir krašto aplinkinių plotų sąskaita;
• miestų erdvę vystyti ne tik platyn, aukštyn, bet ir gilyn;
• atnaujinti turimas požemines erdves taip, kad jos tiktų šiandienos poreikiams, būtų saugios ir aplinkai palankios;
• požeminių erdvių panaudojimas neturi turėti įtakos požeminiams vandenims ir neturi teršti grunto.

Šiandieninė padėtis Lietuvoje

Lietuvoje požeminė erdvė pradėta įsisavinti nuo pat statybų plėtojimo pradžios:- arkiniai požemiai po bažnyčiomis, senaisiais turtingesnių miestiečių namais. Carinės Rusijos laikais atsirado stambių požeminių statinių: - Kauno Geležinkelio Tunelis, Požeminiai Kauno fortifikacijos statiniai. Tunelis buvo kasamas grynai ekonominiais sumetimais.
Šiandien daugis aukštųjų Vilniaus ir Klaipėdos namų statinio ir jo prieigų požeminę erdvę (minus vienas ,kartais minus du aukštus) panaudoja automobilių laikymui. Kartais jau pradeda rastis nedidelio ilgio komunikacijų projektai. Kaip geras požeminės erdvės panaudojimo pavyzdys gali būti Požeminė automobilių stovėjimo aikštelė po Gedimino prospektu Vilniuje. 
Statybos organizacijos, vykdančios tokios rūšies požeminę statybą, specializuojasi pagrindo tyrime, požeminės dalies projektavime bei jos įrengime. Kol kas šios organizacijos teturi galimybę vykdyti požeminės erdvės įsisavinimą atviro kasimo būdu prieš tai sutvirtinus supantį gruntą reikiamo stiprumo inkaruotomis ar išramstytomis specialiomis gelžbetoninėmis ar metalinėmis konstrukcijomis. Reikalui esant, esamų aplinkoje statinių pamatai yra sutvirtinami.
Jokių specialių požeminės erdvės panaudojimo galimybių tyrimo Lietuvoje nėra vykdoma, išskyrus privačius UAB „Vilniaus Rentinys „ metro Vilniuje tyrimus, vykdomus nuo 2003 m. (iniciatorius J. Zykus, duomenys skelbiami šioje svetainėje).

Kas darytina Lietuvoje siekiant gilesnės ir platesnės požeminės erdvės įsisavinimo.

1. Miestų plėtros gilyn ir giliai platyn galimybių analizė atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno jų gamtines sąlygas:

• gamtinės požeminės erdvės pažeidžiamumas;
• natūralių požeminio vandens srautų išsaugojimas;
• požeminės erdves ribojančių statybos elementų ir technologijos palankumas aplinkai.

 

2. Organizaciniu požiūriu miestų planavimo struktūrose privalo dalyvauti ir. lemiamą nuomonę dėl požeminių erdvių įsisavinimo privalo tarti požeminės gamtinės erdvės specialistai.

3. Lietuvoje įsteigti tarpuniversitetinį Geotechninių tyrimų ir studijų centrą, ruošti naujus poreikius atitinkančius specialistus bei atlikti naujai iškilusių požeminių erdvių įsisavinimo tyrimus.

4. Lietuvos specialiųjų geotechninių darbų firmos turėtų jungtis į projektus dėl požeminės statybos technologijų ir medžiagų tobulinimo ir jų panaudojimo galimybių savo veikloje.

MIESTAI IR PASTATAI

Esamos situacijos analizė

Vykstant pasaulinės integracijos procesams, nuolat augant gyventojų skaičiui miestuose, užimančiuose vis didesnę teritoriją, aktualios tampa miestų plėtros problemos. Dabartinis urbanizacijos lygis Lietuvoje 66,7 proc. (t.y. žmonių gyvenančių mieste dalis). Prognozuojama, jog 2020 m. urbanizacija pasieks 72-75 proc. Tuo pačiu labiausiai urbanizuotose teritorijose blogėja miestų aplinkos būklė. Dėl triukšmo, prastos oro kokybės, intensyvaus eismo, apleistos užstatytos aplinkos, prasto aplinkos valdymo ir strateginio planavimo trūkumo kyla sveikatos problemų ir mažėja gyvenimo kokybė.