Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Politinio apsisprendimo eiga: prezidentės veto nepagrįstas

Liepos 25 d. Prezidentūros dekretu buvo vetuotas Seime priimtas LR Metropoliteno koncesijos įstatymas (toliau – Įstatymas).

Norime pateikti argumentus, kodėl LR Prezidentės veto motyvai Metropoliteno koncesijos įstatymui yra nepagrįsti ir nelogiški.

Pirmas motyvas, jog dabartinė teisinė bazė yra pakankama, neatitinka tikrovės, nes prezidentės išvardinti įstatymai (LR Koncesijų įstatymas, LR Investicijų įstatymas ir LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo įstatymas) nesąlygoja politinio apsisprendimo statyti metro privačiomis lėšomis, nenustato strateginio investuotojo indėlio, nepaskirsto funkcijų tarp Vyriausybės, savivaldybių ir privačių struktūrų, tuo pačiu nepaaiškina, kaip bus organizuojama tokio masto susisiekimo infrastruktūros objektų statyba.

Antras motyvas pagrįstas išvada, jog „metropoliteno projektas bus įgyvendinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos suteiktos koncesijos pagrindu vadovaujantis Įstatymu ir galiojančiu Koncesijų įstatymu“. Mes teigiame, kad taip ir bus. Tam šis Įstatymas ir priimtas. Kitokios tvarkos Lietuvos teisėtvarka ir nenumato. Negana to, kai bus parengta konkretaus miesto metropoliteno įrengimo sutartis, ji pagal Investicijų įstatymą bus pateikta Seimui tvirtinimui, nes projekto įgyvendinimo suma viršys 200 mln. litų.

Trečias motyvas, jog pagal priimtą įstatymą Vyriausybė niekada nebus koncesininkė. Koncesininkė bus metro statybos akcinė bendrovė, kurią valdys strateginio investuotojo suburti akcininkai. Net jeigu Vyriausybė už suteiktą žemę ar požeminę erdvę pagal koncesijos sutartį gaus dalį akcijų, jų paketas neviršys 50 procentų.

Argumentas, kad Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis numato koncesiją suteikti be konkurso ir prieštarauja Koncesijų įstatymui, yra nepagrįstas, nes Koncesijų įstatymo 3 skirsnio 17 straipsnio 1 ir 6 punktai leidžia suteikti koncesiją be konkurso, o Įstatymo 4 straipsnio 1 punkte numatyta konkurso tvarka parinkti strateginį investuotoją, todėl konkurso būdu atrinkus strateginį investuotoją dar kartą jo pagrindu sukurtai Akcinei bendrovei skelbti konkursą būtų nelogiška. Priimto Įstatymo funkcija – nurodyti aiškią tvarką, kaip bus organizuojamas tokių investicijų realizavimas.

Ketvirtas motyvas, jog „teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas“ ir „atitikti 2006 m. sausio 16 d. Konstitucinio Teismo nutarimą“. LR Seimo priimtas Įstatymas kaip tik atitinka šio nutarimo raidę ir dvasią.

Penktas motyvas, neva „Įstatymo nuostatos yra ydingos antikorupciniu požiūriu“ neteisingos, nes pagal STT sudarytą metodiką, šio Įstatymo antikorupcinio vertinimo išvada rodo, kad antikorupcinio vertinimo koeficientas yra tik 0,12, t. y. vienas mažesnių tokio pobūdžio įstatymuose. Vyriausybės išvada yra vienareikšmiška – pritarti Metropoliteno koncesijos įstatymui.

Šeštas motyvas neteisingas tuo aspektu, kad privataus ir viešojo sektorių partnerystę reglamentuoja ne Koncesijų, o Investicijų įstatymas, kuris numato privačias investicijas grąžinti iš biudžeto. To Lietuvos biudžetas nėra pajėgus padaryti.

Taigi galime daryti išvadą, jog prezidentės siūlymas – laikyti Metropoliteno Koncesijos įstatymą XII-1028 nepriimtu – pateiktas nepilnai įvertinus Koncesijų, Investicijų, Žemės, Transporto veiklos pagrindų, Vietos savivaldos, Vyriausybės įstatymų ir Geležinkelių transporto kodeksų reikalavimus, todėl yra atmestinas, kaip užkertantis kelią spręsti Lietuvos didžiųjų miestų susisiekimo problemas užsienio investicijų pagalba.

Tikimės, jog rudens sesijos metu Seimas pakartotiniu balsavimu dar kartą priims Įstatymą, taip panaikindamas prezidentės veto.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...tinkamai ir laiku numačius trasas, metro statyba ir eksploatacija yra pigesnė nei tramvajaus.

Draugai

Blog'ai