Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus
Politikai teisę vadovauti | [−] |
Ekonomistas
Gitanas Nausėda
Efektyvi susisiekimo | [−] |
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis
Negalima kalbėti | [−] |
VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas
Apsisprendimas statyti | [−] |
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas
Naujovių diegimas | [−] |
Filosofas
Vytautas Rubavičius
Metro projektas sustiprina | [−] |
Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis
Iki 2050 metų | [−] |
Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis
Kaip socialdemokratas, | [−] |
Seimo narys
Linas Balsys
Dirbdamas žurnalistu, | [−] |
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas
Tokio stambaus ir | [−] |
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas
LSA prezidiumas dar | [−] |
Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys
Lietuvos statybos | [−] |
Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas
Vilniaus metro, o ypač | [−] |
Žurnalas „Miestas ir transportas“ 2007 m. Reno metropolijai skyrė „Auksinio perdavimo“ (pranc. le pass d’or) nominaciją už pasiteisinusią Reno drąsą. Nors daugelis metropoliteno sistemos diegimui priešinosi ir palaikė tramvajaus idėją, labiau pritaikytą mažesniems miestams, Edmond‘o Hervé 1989 m. priimtas sprendimas dėl Reno miesto metro buvo drąsus ir išmintingas.
Šiandien jau galima apžvelgti šio pasirinkimo rezultatus. Metro jau pirmais savo veikimo metais pranoko lūkesčius: 2007 m. juo atlikta 110 tūkst. kelionių per dieną.
Metro ir autobusai nuolatos padeda vienas kito efektyviam funkcionavimui. Naudojimasis viešojo transporto tinklu 2000-2007 m. išaugo 88 %, o kartu tinklas įgijo ištikimų bei įvairesnių klientų. Tuo pačiu metu Bretanės regione įvairesnė tapo ir regioninių traukinių bei autobusų pasiūla, tad regione padidėjo skirtingų keliavimo būdų pasirinkimas. Tokios permainos lėmė tai, kad Reno aglomeracijoje nepaprastai išpopuliarėjo naudojimasis įvairiomis viešojo transporto priemonėmis.
Požeminis metro sudaro įspūdį, kad automobilis ir toliau liko dominuojanti transporto priemonė tarp kitų eismo priemonių, judančių paviršiumi. Nors metro ir neišvijo automobilių iš miesto centro, tai padarė kiti miesto eismo politikos veiksmai: pėsčiųjų zonų išplėtimas, praplėsta mokamų automobilių stovėjimo aikštelių teritorija, sukurtos atskiros autobusų eismo linijos, zonos, kuriose greitis ribojamas iki 30 km/val.
2000-2007 m. pirmą kartą užfiksuota, kad žmonės daug dažniau renkasi kelionę viešuoju transportu ar dviračiu nei automobiliu. Žinoma, tokiam reiškiniui įtakos turėjo ir pakilusi degalų kaina bei plintančios aplinkosaugos idėjos šalyje. Nepaisant to, galima teigti, kad didėjantį poreikį mobilumui pilnai patenkinti galima ir naudojantis kokybišku viešuoju transportu.
Metro buvo sukurtas ne tik kaip transporto priemonė, skirta įgyvendinti bendrąją kelių eismo politiką, bet kaip ir priemonė miesto ekonominei ir kultūrinei plėtrai vystyti. Šiandien viešasis transportas (ypač metro) yra esminė miesto, kuriame gyventojai jaučiasi laimingi, funkcionavimo sudedamoji dalis.
Visi šie veiksniai prisidėjo mažinant transporto poveikį aplinkai bei kuriant tvarų miestą. Šiuo požiūriu, aukšto viešojo transporto lygio išlaikymas ir gerinimas prisideda ne tik prie bendro aglomeracijos viešojo transporto tinklo tobulinimo, bet ir prie esminių XXI amžiaus problemų, tokių kaip klimato atšilimas, energijos trūkumas ir jos kainų augimas, žmonių susitelkimas didžiuosiuose miestuose.
Būtent tokiame kontekste pasireiškusi politinė valia ir sprendimai lėmė, kad mieste buvo įdiegtas metro. Toliau darbus tęsia Bendrijos taryba, kuri 2018 m. ketina paleisti antrąją automatinio metro liniją mieste. Ja tikimasi pervežti po 100 mln. keleivių kasmet.
Daniel Delaveau,
Reno meras
Pasakojimas apie Rennes miesto metropoliteną