Politinės drąsos ir išminties rezultatas – pavyzdinė viešojo transporto sistema

Paieška

Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti

[−]

visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo

[−]

infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti

[−]

apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti

[−]

metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas

[−]

ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina

[−]

Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų

[−]

miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas,

[−]

metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu,

[−]

domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir

[−]

ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar

[−]

2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos

[−]

inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač

[−]

jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Politinės drąsos ir išminties rezultatas – pavyzdinė viešojo transporto sistema

Pasaulio metro

2014-07-03

Daniel Delaveau

Žurnalas „Miestas ir transportas“ 2007 m. Reno metropolijai skyrė „Auksinio perdavimo“ (pranc. le pass d’or) nominaciją už pasiteisinusią Reno drąsą. Nors daugelis metropoliteno sistemos diegimui priešinosi ir palaikė tramvajaus idėją, labiau pritaikytą mažesniems miestams, Edmond‘o Hervé 1989 m. priimtas sprendimas dėl Reno miesto metro buvo drąsus ir išmintingas.

Šiandien jau galima apžvelgti šio pasirinkimo rezultatus. Metro jau pirmais savo veikimo metais pranoko lūkesčius: 2007 m. juo atlikta 110 tūkst. kelionių per dieną.

Metro ir autobusai nuolatos padeda vienas kito efektyviam funkcionavimui. Naudojimasis viešojo transporto tinklu 2000-2007 m. išaugo 88 %, o kartu tinklas įgijo ištikimų bei įvairesnių klientų. Tuo pačiu metu Bretanės regione įvairesnė tapo ir regioninių traukinių bei autobusų pasiūla, tad regione padidėjo skirtingų keliavimo būdų pasirinkimas. Tokios permainos lėmė tai, kad Reno aglomeracijoje nepaprastai išpopuliarėjo naudojimasis įvairiomis viešojo transporto priemonėmis.

Požeminis metro sudaro įspūdį, kad automobilis ir toliau liko dominuojanti transporto priemonė tarp kitų eismo priemonių, judančių paviršiumi. Nors metro ir neišvijo automobilių iš miesto centro, tai padarė kiti miesto eismo politikos veiksmai: pėsčiųjų zonų išplėtimas, praplėsta mokamų automobilių stovėjimo aikštelių teritorija, sukurtos atskiros autobusų eismo linijos, zonos, kuriose greitis ribojamas iki 30 km/val.

2000-2007 m. pirmą kartą užfiksuota, kad žmonės daug dažniau renkasi kelionę viešuoju transportu ar dviračiu nei automobiliu. Žinoma, tokiam reiškiniui įtakos turėjo ir pakilusi degalų kaina bei plintančios aplinkosaugos idėjos šalyje. Nepaisant to, galima teigti, kad didėjantį poreikį mobilumui pilnai patenkinti galima ir naudojantis kokybišku viešuoju transportu.

Metro buvo sukurtas ne tik kaip transporto priemonė, skirta įgyvendinti bendrąją kelių eismo politiką, bet kaip ir priemonė miesto ekonominei ir kultūrinei plėtrai vystyti. Šiandien viešasis transportas (ypač metro) yra esminė miesto, kuriame gyventojai jaučiasi laimingi, funkcionavimo sudedamoji dalis.

Visi šie veiksniai prisidėjo mažinant transporto poveikį aplinkai bei kuriant tvarų miestą. Šiuo požiūriu, aukšto viešojo transporto lygio išlaikymas ir gerinimas prisideda ne tik prie bendro aglomeracijos viešojo transporto tinklo tobulinimo, bet ir prie esminių XXI amžiaus problemų, tokių kaip klimato atšilimas, energijos trūkumas ir jos kainų augimas, žmonių susitelkimas didžiuosiuose miestuose.

Būtent tokiame kontekste pasireiškusi politinė valia ir sprendimai lėmė, kad mieste buvo įdiegtas metro. Toliau darbus tęsia Bendrijos taryba, kuri 2018 m. ketina paleisti antrąją automatinio metro liniją mieste. Ja tikimasi pervežti po 100 mln. keleivių kasmet.

Daniel Delaveau,
Reno meras