Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Po 7 metų bus per vėlu: pokyčiai, kurių reikia Vilniui

Lietuvoje sovietinis mentalitetas formavosi 50 metų. Nauja mąstysena pradėjo formuotis po 1990-ųjų, tačiau tai, kas susikaupė per pusę amžiaus, negali išnykti per 25 naujos santvarkos metus.

Tai galima pastebėti planuojant ir vystant sostinės susisiekimo infrastruktūrą. Nors per ketvirtį amžiaus automobilių padaugėjo daugiau nei dešimt kartų ir dėl to kasmet patiriami nuostoliai, mūsų politikai ir jų vadovaujami miesto planuotojai nedrįsta planuoti ir leisti privačioms verslo struktūroms įgyvendinti tokio lygio miestui būtinų susisiekimo sistemų.

Pokario metais Europos miestų gyventojai nuo automobilių spūsčių gelbėjosi po miestu įrengdami geležinkelius, įgavusius metropoliteno vardą. Tokių miestų Europoje daugiau nei pusšimtis, iš kurių 10 yra Vilniaus dydžio ir mažesni.

Tai kas trukdo pradėti metropoliteno planavimą Vilniaus mieste? Besigilindamas į šią problemą, vienareikšmiškai nusprendžiau, kad pagrindinė šio reiškinio priežastis – sovietinė mąstysena. Pasirodo, kad tai, kas buvo per 50 metų įkalta į galvas, negali išgaruoti per 25 metus. Visai nesvarbu kokiam socialiniam sluoksniui priklauso žmogus – politikas, tarnautojas, mokslininkas ar darbininkas. Dauguma jų mąsto sovietinėmis kategorijomis. Sovietiniais laikais metropolitenai buvo planuojami tik miestams, kurie turėjo daugiau nei milijoną gyventojų. Jų statyba buvo vykdoma biudžeto lėšomis. Nurodymas, kokias sistemas planuoti, ateidavo iš Maskvos.

Dar ir šiandien didžioji dalis visuomenės mano, kad metro gali rūpėti tik valdžiai, kad valdžia gali priimti sprendimą planuoti metro mieste tik esant milijonui gyventojų, kad ši sistema gali būti statoma tik biudžeto lėšomis.

Mąstymo inercijos negali pakeisti nei spūstys, nei aplinkos tarša, avarijos ar automobilio stovėjimo vietų stoka. Tikriausiai reikia didesnio ir akivaizdesnio poveikio, kad įvyktų esminis sąmonės pasikeitimas. Reikšmingas veiksnys turėtų būti ES paramos pabaiga.

Neleidžiant užsienio investuotojams vykdyti reikšmingų projektų, mažėja gyventojų užimtumas, didėja jaunų žmonių emigracija. Lyginant daugėja pensininkų, mažėja biudžeto pajamos, didėja mokesčiai, iš šalies bėga verslininkai, su savimi išsiveždami kapitalą.

Socialinė įtampa privers visuomenę pradėti intensyviau mąstyti ir daryti vakarietiškas, o ne sovietines išvadas.

Tai, ką mato įžvalgesni, didžioji dalis žmonių pamatys po 5–7 metų. Bet tai bus prarasti metai.


Juozas Zykus

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...komfortiškos keleivių laukimo sąlygos: žiemą ir vasarą galima palaikyti stabilią temperatūrą (žiemą galima sušilti, o vasarą – atsivėsinti).

Draugai

Blog'ai