Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Niekas neskuba padėti į miestą lietaus vamzdžiu priverstiems eiti vilniečiams

Vilniaus Zuikių ir Voverių gatvių gyventojams gali tekti dar kurį laiką vaikščioti lietaus vamzdžiu arba šokti per traukinio bėgius, norint pasiekti miestą. Paklausti, kas turėtų spręsti minėtą problemą, ir sostinės savivaldybė, ir „Lietuvos geležinkeliai“ vis dar rodo vieni į kitus, nors problema pradėta svarstyti daugiau nei prieš metus.

Viešosios įstaigos „Vilniaus metro“, besidominčios įvairiomis susisiekimo problemomis Vilniuje, projektų vadovas Audrius Čepulis sako, kad Zuikių ir Voverių gatvių gyventojų iniciatyvinė grupė dar kovo pabaigoje kreipėsi į organizaciją prašydami pagalbos sprendžiant susisiekimo su miestu problemą (vietoje lietaus kanalizacijos vamzdžio įrengiant normalią pėsčiųjų perėją). Gegužės mėnesį įvairių statybos bendrovių remiama VšĮ „Vilniaus metro“ sostinės savivaldybei įteikė pasiūlymą nemokamai suprojektuoti pėsčiųjų perėją po geležinkelio pylimu, kad gyventojai galėtų laisvai susisiekti su miestu.

„Mes siūlome nemokamai parengti projektą, pasamdyti kvalifikuotus specialistus, kad tai padarytų. Savivaldybė turėtų parengtą projektą, jiems liktų tik organizuoti konkursą statybos darbams ir pasinaudojant Europos Sajungos parama įrengti pėsčiųjų perėją“, - DELFI teigė A. Čepulis. Tačiau, anot jo, iš miesto valdžios daugiau nei mėnesį nėra jokio atsakymo.

Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža DELFI teigė, kad šitos problemos sprendimas „niekaip nejuda“, nors buvo svarstytas maždaug prieš metus.

„Niekaip nejuda problemos sprendimas. Visiškai teisingai (visi numetinėja vienas kitams), bet pirmiausia tai turėtų spręsti „Lietuvos geležinkeliai“ (LG). Kaip miesto savivaldybė sprendžia požeminių perėjų po gatvėmis ir antžeminių perėjų virš gatvių statybą, lygiai taip pat LG turėtų įrengti šitą perėją. Tai yra LG nuosavybė, kaip kad gatvės – Vilniaus miesto savivaldybės“, - sakė V. Pauža. Anot jo, pradėjus rūpintis šia problema, LG savivaldybę informavo, kad rengiamas projektas geležinkelio atkarpos Vilnius – Kaunas modernizavimui, o antrajame modernizavimo etape – po 2016 m. numatyta vietoje minėto lietaus vamzdžio įrengti ir požeminę perėją rajono gyventojams.

Tačiau šie praėjusią savaitę DELFI skundėsi, kad jau dabar lietaus vandeniui skirtas vamzdis trūkinėja ir gali sukelti pavojų juo einantiems žmonėms, tarp kurių ir kasdien į mokyklą einantys vaikai.

„Per geležinkelį yra kitas būdas pereiti. Bet per geležinkelį vaikščioti negalima, o ir vaikai vieni nepereis. Aš pati vedžioju vaikus. Ėjome į seniūniją, rinkom parašus. Liepė kreiptis į LG, o LG atsakė, kad ne jų reikalas. Atėjo raštas iš seniūno, kad nieko nedarysime ir viskas“, - skundėsi kita rajono gyventoja.

„Mes ne ta struktūra. Šita problema turi būti sprendžiama geranoriškai, o ne stumdant vieniems nuo kitų“, - sakė LG generalinio direktoriaus pavaduotojas bei infrastruktūros direktorius Jonas Puluikis , paklaustas, kas turėtų rūpintis per vamzdį vaikščiojančiais gyventojais.

„Reikia prie apvalaus stalo spręsti ministerijai kartu su savivaldybe. Nes vienas nuo kitų stumdoma, o gyventojas niekuo dėtas. Reikia susėsti prie vieno stalo ir spręsti. Galų gale yra europinių pinigų, skirtų eismo saugumui ir jie gali būti panaudoti,“ - paklaustas, ar LG galėtų inicijuoti, kalbėjo J. Puluikis. Anot jo, šis klausimas turėtų būti perduotas Susisiekimo ministerijai ir judama į priekį, o požeminės perėjos įrengimas „nėra sudėtingas klausimas“, ir sumos įrengimui nebūtų didelės – be to, tam gali būti panaudojami Europos Sąjungos eismo saugumui gerinti skirti pinigai.

Susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Martynas Čerkauskas DELFI teigė, kad pirmiausia minėtoje vietoje atsirado geležinkelio bėgiai, o tik paskui išsiplėtė miestas, todėl vystant miestą savivaldybė turi rūpintis patogiu gyventojų susisiekimu su likusia miesto dalimi.

„Savivaldybė turi susitarti su LG, kaip spręsti šį reikalą. Jei reikės, Susisiekimo ministerija galės tarpininkauti“, - sakė M. Čerkauskas.


Vaikšto vamzdžiu arba bėgiais

Sostinės Zuikių ir Voverių gatvių gyventojai savo vaikus į mokyklą leidžia betoniniu vamzdžiu, kuris paprastai yra skirtas lietaus vandeniui nubėgti. Maždaug 1,4 m. aukščio ir per 100 metrų ilgio vamzdžiu po geležinkelio pylimu keliauja ir visi norintieji pasiekti parduotuvę ar gydytoją.

„Žiemą per atlydį vandens iki pusės vamzdžio būna. Neįmanoma pereiti. Vieną kartą griuvau, susitrenkiau galvą, vos mane pakėlė“, - skundėsi senyva rajono gyventoja.

Pereiti minėtu vamzdžiu nėra paprasta – net ir šiltą vasaros dieną čia slidu ir kaupiasi vanduo. Vaikai pasakoja, kad čia gyvena ir šikšnosparniai. Pavasarį per atlydį, anot gyventojų, vandens gali būti per sprindį, kas dar labiau apsunkina vaikų ir vyresnių gyventojų galimybes pasiekti kitą vamzdžio pusę. Nors šių gatvių gyventojai jau bent tris dešimtmečius tokiu keliu dažniausiai susisiekia su miestu, tačiau paskutiniu metu sunerimo ir dėl jo patikimumo. Geležinkelio pylimo apačioje padarytas vamzdis jau smenga, byra smėlis – per dieną čia pravažiuoja iki keliasdešimt traukinių. Nenorintieji eiti per vamzdį, gali rinktis kitą kelią – per geležinkelio bėgius. Tačiau gyventojai pasakoja, kad nesaugioje vietoje yra žuvęs ne vienas žmogus, o ir iš už posūkio artėjančių traukinių nesigirdi.

Nors per geležinkelį vaikščioti nesaugu, tačiau gyventojai baiminasi, kad LG įvykdys savo planus ir geležinkelį toje vietoje aptvers tvora – esą neliks jokio kito būdo maždaug porai šimtų gyventojų, iš kurių kelios dešimtys- vaikai, – tik smengantis vamzdis arba keliolikos kilometrų lankstas, nes, pasak gyventojų, važiuojant automobiliu aplinkui iki parduotuvės ar vaistinės susidaro nuo 8 iki 13 kilometrų, einant vamzdžiu Žemuosius Panerius galima pasiekti per 15 minučių.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasas galima įrengti Neries, gatvių ir geležinkelių šlaituose, po gatvėmis, o stotis – esamų pastatų rūsiuose arba po jais.

Draugai

Blog'ai