Vilniaus Zuikių ir Voverių gatvių gyventojams gali tekti dar kurį laiką vaikščioti lietaus vamzdžiu arba šokti per traukinio bėgius, norint pasiekti miestą. Paklausti, kas turėtų spręsti minėtą problemą, ir sostinės savivaldybė, ir „Lietuvos geležinkeliai“ vis dar rodo vieni į kitus, nors problema pradėta svarstyti daugiau nei prieš metus.

Viešosios įstaigos „Vilniaus metro“, besidominčios įvairiomis susisiekimo problemomis Vilniuje, projektų vadovas Audrius Čepulis sako, kad Zuikių ir Voverių gatvių gyventojų iniciatyvinė grupė dar kovo pabaigoje kreipėsi į organizaciją prašydami pagalbos sprendžiant susisiekimo su miestu problemą (vietoje lietaus kanalizacijos vamzdžio įrengiant normalią pėsčiųjų perėją). Gegužės mėnesį įvairių statybos bendrovių remiama VšĮ „Vilniaus metro“ sostinės savivaldybei įteikė pasiūlymą nemokamai suprojektuoti pėsčiųjų perėją po geležinkelio pylimu, kad gyventojai galėtų laisvai susisiekti su miestu.

„Mes siūlome nemokamai parengti projektą, pasamdyti kvalifikuotus specialistus, kad tai padarytų. Savivaldybė turėtų parengtą projektą, jiems liktų tik organizuoti konkursą statybos darbams ir pasinaudojant Europos Sajungos parama įrengti pėsčiųjų perėją“, - DELFI teigė A. Čepulis. Tačiau, anot jo, iš miesto valdžios daugiau nei mėnesį nėra jokio atsakymo.

Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža DELFI teigė, kad šitos problemos sprendimas „niekaip nejuda“, nors buvo svarstytas maždaug prieš metus.

„Niekaip nejuda problemos sprendimas. Visiškai teisingai (visi numetinėja vienas kitams), bet pirmiausia tai turėtų spręsti „Lietuvos geležinkeliai“ (LG). Kaip miesto savivaldybė sprendžia požeminių perėjų po gatvėmis ir antžeminių perėjų virš gatvių statybą, lygiai taip pat LG turėtų įrengti šitą perėją. Tai yra LG nuosavybė, kaip kad gatvės – Vilniaus miesto savivaldybės“, - sakė V. Pauža. Anot jo, pradėjus rūpintis šia problema, LG savivaldybę informavo, kad rengiamas projektas geležinkelio atkarpos Vilnius – Kaunas modernizavimui, o antrajame modernizavimo etape – po 2016 m. numatyta vietoje minėto lietaus vamzdžio įrengti ir požeminę perėją rajono gyventojams.

Tačiau šie praėjusią savaitę DELFI skundėsi, kad jau dabar lietaus vandeniui skirtas vamzdis trūkinėja ir gali sukelti pavojų juo einantiems žmonėms, tarp kurių ir kasdien į mokyklą einantys vaikai.

„Per geležinkelį yra kitas būdas pereiti. Bet per geležinkelį vaikščioti negalima, o ir vaikai vieni nepereis. Aš pati vedžioju vaikus. Ėjome į seniūniją, rinkom parašus. Liepė kreiptis į LG, o LG atsakė, kad ne jų reikalas. Atėjo raštas iš seniūno, kad nieko nedarysime ir viskas“, - skundėsi kita rajono gyventoja.

„Mes ne ta struktūra. Šita problema turi būti sprendžiama geranoriškai, o ne stumdant vieniems nuo kitų“, - sakė LG generalinio direktoriaus pavaduotojas bei infrastruktūros direktorius Jonas Puluikis , paklaustas, kas turėtų rūpintis per vamzdį vaikščiojančiais gyventojais.

„Reikia prie apvalaus stalo spręsti ministerijai kartu su savivaldybe. Nes vienas nuo kitų stumdoma, o gyventojas niekuo dėtas. Reikia susėsti prie vieno stalo ir spręsti. Galų gale yra europinių pinigų, skirtų eismo saugumui ir jie gali būti panaudoti,“ - paklaustas, ar LG galėtų inicijuoti, kalbėjo J. Puluikis. Anot jo, šis klausimas turėtų būti perduotas Susisiekimo ministerijai ir judama į priekį, o požeminės perėjos įrengimas „nėra sudėtingas klausimas“, ir sumos įrengimui nebūtų didelės – be to, tam gali būti panaudojami Europos Sąjungos eismo saugumui gerinti skirti pinigai.

Susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Martynas Čerkauskas DELFI teigė, kad pirmiausia minėtoje vietoje atsirado geležinkelio bėgiai, o tik paskui išsiplėtė miestas, todėl vystant miestą savivaldybė turi rūpintis patogiu gyventojų susisiekimu su likusia miesto dalimi.

„Savivaldybė turi susitarti su LG, kaip spręsti šį reikalą. Jei reikės, Susisiekimo ministerija galės tarpininkauti“, - sakė M. Čerkauskas.


Vaikšto vamzdžiu arba bėgiais

Sostinės Zuikių ir Voverių gatvių gyventojai savo vaikus į mokyklą leidžia betoniniu vamzdžiu, kuris paprastai yra skirtas lietaus vandeniui nubėgti. Maždaug 1,4 m. aukščio ir per 100 metrų ilgio vamzdžiu po geležinkelio pylimu keliauja ir visi norintieji pasiekti parduotuvę ar gydytoją.

„Žiemą per atlydį vandens iki pusės vamzdžio būna. Neįmanoma pereiti. Vieną kartą griuvau, susitrenkiau galvą, vos mane pakėlė“, - skundėsi senyva rajono gyventoja.

Pereiti minėtu vamzdžiu nėra paprasta – net ir šiltą vasaros dieną čia slidu ir kaupiasi vanduo. Vaikai pasakoja, kad čia gyvena ir šikšnosparniai. Pavasarį per atlydį, anot gyventojų, vandens gali būti per sprindį, kas dar labiau apsunkina vaikų ir vyresnių gyventojų galimybes pasiekti kitą vamzdžio pusę. Nors šių gatvių gyventojai jau bent tris dešimtmečius tokiu keliu dažniausiai susisiekia su miestu, tačiau paskutiniu metu sunerimo ir dėl jo patikimumo. Geležinkelio pylimo apačioje padarytas vamzdis jau smenga, byra smėlis – per dieną čia pravažiuoja iki keliasdešimt traukinių. Nenorintieji eiti per vamzdį, gali rinktis kitą kelią – per geležinkelio bėgius. Tačiau gyventojai pasakoja, kad nesaugioje vietoje yra žuvęs ne vienas žmogus, o ir iš už posūkio artėjančių traukinių nesigirdi.

Nors per geležinkelį vaikščioti nesaugu, tačiau gyventojai baiminasi, kad LG įvykdys savo planus ir geležinkelį toje vietoje aptvers tvora – esą neliks jokio kito būdo maždaug porai šimtų gyventojų, iš kurių kelios dešimtys- vaikai, – tik smengantis vamzdis arba keliolikos kilometrų lankstas, nes, pasak gyventojų, važiuojant automobiliu aplinkui iki parduotuvės ar vaistinės susidaro nuo 8 iki 13 kilometrų, einant vamzdžiu Žemuosius Panerius galima pasiekti per 15 minučių.