Vilniaus miesto taryba nutarė atidėti birželio 17 d. posėdžio darbotvarkėje registruoto klausimo „Dėl pavedimo administracijos direktoriui teikti derinti Vilniaus miesto darnaus judrumo plano techninę užduotį (Nr.A1-96)“ svarstymą.

„Metro sąjūdžio“ nuomone, kurią išreiškė asociacijos aktyvo nariai per Paslaugų ir miesto ūkio komiteto pasitarimą, kol nėra suformuota nauja administracija ir sudaryta darbo grupė techninei užduočiai parengti, susisiekimo klausimų nagrinėjimas turi būti atidėtas.

Mūsų manymu, skubiai užregistruota Vilniaus miesto darnaus judrumo plano techninė užduotis kelia įtarimų ir yra bandymas pasipelnyti rengiant dar vieną perspektyvos neturintį dokumentą. Manome, jog pasikeitus politinei valdžiai, išliko senos administracijos kadrų pinigų plovimo metodai. Pinigų plovimu vadiname tokį pinigų pasisavinimo būdą, kai tie patys veikėjai, naudodami tas pačias schemas, „copy–paste“ būdu sudarinėja šūsnis popierių, kurie nedaro jokios realios įtakos susisiekimo sistemos plėtrai ir neatneša realios ekonominės naudos, o toliau didina nuostolius, kurie šiuo metu viršija milijardines sumas. Dėl tokios praktikos Vilniaus miesto žmonės kasmet patiria milijardinius nuostolius.

Kaip pavyzdį galime nurodyti keletą tolimesnės eigos negavusių dokumentų, kurių rengimui išleisti milijonai: „Tramvajaus specialusis planas, 25 tomai kelių tūkstančių puslapių“ (2002 m.); „Tramvajaus įgyvendinimo galimybių studija“, 3 tomai, apie 600 puslapių (2006 m.); „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano sprendiniai“ (2012 m.); „Vilniaus miesto savivaldybės protokolas (2014-04-22, Nr. 28-192/14 (1.2.13-T1), kuriuo nutarta: tramvajaus diegimo projektą atidėti iki 2030 metų“.

Nors pagal kiekį analizės atlikta daug, tačiau manome, jog pinigai realiems darbams buvo naudojami neefektyviai. Pavyzdžiui, 35 mln. litų buvo panaudota viaduko į Goštauto gatvę statyboms, skaičiuojant, kad juo kasdien važiuos 16 tūkst. mašinų, kai tuo tarpu realiai juo naudojasi tik keturi tūkstančiai. Įskaitant nuostolius, kuriuos patyrė miestiečiai statybos metu, stovėdami kamščiuose, šis objektas neatsipirks niekada, kai tuo tarpu nebuvo įrengiamos pėsčiųjų perėjos, kurių už tuos pinigus buvo galima pastatyti apie dvidešimt ir kurios atsipirktų per 2 – 3 metus. Yra vietų, kur daugiau nei 50 metų dviejų seniūnijų žmonės susisiekia kanalizacijos vamzdžiu.