Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Metropolitenas mažesniame už Klaipėdą mieste pranoko lūkesčius

Breša (it. Brescia) – miestas Lombardijoje (šiaurės Italija), provincijos centras, kuriame gyvena apie 195 tūkst. gyventojų. Miestas turi daug dailės galerijų, senovės romėnų pastatų liekanų, XI–XIII amžiuje statytą rotušę ir XI–XV amžiaus katedrą. Taigi, senesnį už Vilniaus senamiestį ir mažesnes spūstis nei Lietuvos sostinėje.

Idėja Brešoje įrengti metropoliteną miesto vadovybei kilo 9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje, pamačius Prancūzijos miesto Lilio pavyzdį, kuriame tuo metu buvo įrengta automatinio metropoliteno sistema.

Beje, tokio tipo sistema šiuo metu sėkmingai veikia ir kitame Italijos mieste – Turine, taip pat Bretanės sostinėje (vakarų Prancūzija) Rene ir kituose nedideliuose miestuose. Italai sėkmingai verčia savo kalbas konkrečiais darbais, tad po beveik dvidešimt metų trukusių diskusijų, projektų, polemikos, nesutarimų ir referendumo, 2004-aisiais pradėtas metropoliteno projekto įgyvendinimas. Jo rezultatas – 2013-ųjų kovą atidaryta 13,7 km ilgio automatinė metro linija (traukiniai valdomi be mašinistų) su 17 stočių. Taigi, faktas – mažesnis nei Klaipėdos dydžio miestas turi pilnavertį metropoliteną. Dabar, praėjusius daugiau nei metams nuo trasos atidarymo, galime apžvegti pirmųjų veiklos metų rezultatus.

Pirmaisiais metais nesusidurta su jokiomis rimtomis problemomis. Metropolitenu pervežta 12 mln. keleivių, o liniją aptarnaujantys traukiniai kursavo ne rečiau nei kas 6 min. ir bendrai įveikė 1,25 mln. kilometrų atstumą. Lūkesčius pranokusių rodiklių nustebinti miesto valdžios ir metropoliteną eksploatuojančios įmonės atstovai jau dėlioja ambicingus planus. Siekiama, kad Breša taptų antrąja regiono sostine ir per ateinančius penkerius metus kasmet pervežamų keleivių skaičius išaugtų iki 50 mln. – panašiai tiek, kiek pervežama Rene.

Nuo 2008 iki 2012 m. keliaujančių miesto autobusais sumažėjo 1,5 mln. Pradėjus veikti metropolitenui, besinaudojančių viešuoju transportu padaugėjo 15 proc., o sutrumpinus ir panaikinus kai kuriuos autobusų maršrutus, sutaupoma apie 500 tūkst. litrų dyzelinio kuro, todėl mažiau teršiama aplinka. Metropolitenas taip pat padarė įtaką bendram automobilių skaičiui Brešos gatvėse – jų sumažėjo 2 proc. Šis skaičius gali pasirodyti nereikšmingas, tačiau jei įvertinsime, jog automobiliais Brešoje kasmet nuvažiuojama apie 2 mlrd. kilometrų, 2 procentai tampa 40 mln. kilometrų atstumu. Miesto mero teigimu, dėl mažesnio kelių nusidėvėjimo ir išaugusio vidutinio greičio miestas ir miestiečiai sutaupo apie 20 mln. eurų. Dar 5 mln. eurų sutaupoma dėl sumažėjusių taršos emisijų ir eismo įvykių skaičiaus.


Jurgis Laskauskas,
rsv@vilniausmetro.lt

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro eismui neturi įtakos meteorologinės sąlygos: sniegas, ledas, liūtys, vėjas ir t.t.

Draugai

Blog'ai