Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus
Politikai teisę vadovauti | [−] |
Ekonomistas
Gitanas Nausėda
Efektyvi susisiekimo | [−] |
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis
Negalima kalbėti | [−] |
VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas
Apsisprendimas statyti | [−] |
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas
Naujovių diegimas | [−] |
Filosofas
Vytautas Rubavičius
Metro projektas sustiprina | [−] |
Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis
Iki 2050 metų | [−] |
Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis
Kaip socialdemokratas, | [−] |
Seimo narys
Linas Balsys
Dirbdamas žurnalistu, | [−] |
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas
Tokio stambaus ir | [−] |
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas
LSA prezidiumas dar | [−] |
Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys
Lietuvos statybos | [−] |
Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas
Vilniaus metro, o ypač | [−] |
Breša (it. Brescia) – miestas Lombardijoje (šiaurės Italija), provincijos centras, kuriame gyvena apie 195 tūkst. gyventojų. Miestas turi daug dailės galerijų, senovės romėnų pastatų liekanų, XI–XIII amžiuje statytą rotušę ir XI–XV amžiaus katedrą. Taigi, senesnį už Vilniaus senamiestį ir mažesnes spūstis nei Lietuvos sostinėje.
Idėja Brešoje įrengti metropoliteną miesto vadovybei kilo 9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje, pamačius Prancūzijos miesto Lilio pavyzdį, kuriame tuo metu buvo įrengta automatinio metropoliteno sistema.
Beje, tokio tipo sistema šiuo metu sėkmingai veikia ir kitame Italijos mieste – Turine, taip pat Bretanės sostinėje (vakarų Prancūzija) Rene ir kituose nedideliuose miestuose. Italai sėkmingai verčia savo kalbas konkrečiais darbais, tad po beveik dvidešimt metų trukusių diskusijų, projektų, polemikos, nesutarimų ir referendumo, 2004-aisiais pradėtas metropoliteno projekto įgyvendinimas. Jo rezultatas – 2013-ųjų kovą atidaryta 13,7 km ilgio automatinė metro linija (traukiniai valdomi be mašinistų) su 17 stočių. Taigi, faktas – mažesnis nei Klaipėdos dydžio miestas turi pilnavertį metropoliteną. Dabar, praėjusius daugiau nei metams nuo trasos atidarymo, galime apžvegti pirmųjų veiklos metų rezultatus.
Pirmaisiais metais nesusidurta su jokiomis rimtomis problemomis. Metropolitenu pervežta 12 mln. keleivių, o liniją aptarnaujantys traukiniai kursavo ne rečiau nei kas 6 min. ir bendrai įveikė 1,25 mln. kilometrų atstumą. Lūkesčius pranokusių rodiklių nustebinti miesto valdžios ir metropoliteną eksploatuojančios įmonės atstovai jau dėlioja ambicingus planus. Siekiama, kad Breša taptų antrąja regiono sostine ir per ateinančius penkerius metus kasmet pervežamų keleivių skaičius išaugtų iki 50 mln. – panašiai tiek, kiek pervežama Rene.
Nuo 2008 iki 2012 m. keliaujančių miesto autobusais sumažėjo 1,5 mln. Pradėjus veikti metropolitenui, besinaudojančių viešuoju transportu padaugėjo 15 proc., o sutrumpinus ir panaikinus kai kuriuos autobusų maršrutus, sutaupoma apie 500 tūkst. litrų dyzelinio kuro, todėl mažiau teršiama aplinka. Metropolitenas taip pat padarė įtaką bendram automobilių skaičiui Brešos gatvėse – jų sumažėjo 2 proc. Šis skaičius gali pasirodyti nereikšmingas, tačiau jei įvertinsime, jog automobiliais Brešoje kasmet nuvažiuojama apie 2 mlrd. kilometrų, 2 procentai tampa 40 mln. kilometrų atstumu. Miesto mero teigimu, dėl mažesnio kelių nusidėvėjimo ir išaugusio vidutinio greičio miestas ir miestiečiai sutaupo apie 20 mln. eurų. Dar 5 mln. eurų sutaupoma dėl sumažėjusių taršos emisijų ir eismo įvykių skaičiaus.
Jurgis Laskauskas,
rsv@vilniausmetro.lt
Pasakojimas apie Rennes miesto metropoliteną